Kalbėdamas Vokietijos televizijos kanalui „n-tv“, šalies diplomatijos vadovas, remdamasis istorinėmis aplinkybėmis, išvardijo galimus agresorės Maskvos taikinius.
„Privalome manyti, kad Rusija turi tolesnių planų“, – pareiškė J.Wadephulis, savo vertinimą grįsdamas ankstesniais Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pareiškimais apie Sovietų Sąjungos žlugimą – įvykį, kurį V.Putinas anksčiau vadino „didžiausia 20-ojo amžiaus geopolitine katastrofa“.
Paklaustas, kokios konkrečios šalys galėtų būti įtrauktos į Kremliaus ambiciijų lauką, ministras paminėjo Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą, Estiją, Latviją ir Lietuvą.
„Ukraina priklauso šiai grupei. Sakartvelas taip pat priklauso šiai grupei. Taip pat matome Rusijos veiklą Moldovoje. Ir, žinoma, čia taip pat priklausytų Baltijos šalys“, – pažymėjo jis.
Kalbėdamas apie padėtį Baltijos regione, J.Wadephulis priminė, kad Estija, Latvija ir Lietuva yra ir Europos Sąjungos, ir NATO narės. Jo teigimu, jei būtų užpulta bet kuri iš šių valstybių, Vokietija, kaip sąjungininkė, tiesiogiai įsitrauktų į konfliktą.
Be būsimų karinių problemų, J.Wadephulis pakartojo, kad Berlynas jau savo kailiu patiria Rusijos hibridines taktikas, paminėdamas pasikartojančius kibernetinius išpuolius ir incidentus su bepiločiais orlaiviais.
„Mes jau dabar patiriame atakas. Prisiminkite dronus Leipcige“, – pabrėžė ministras.
Nors jis paaiškino, kad dabartinių priešiškų veiksmų nelaiko plataus masto karu, Berlynas juos vertina kaip nuolatines hibridines atakas.
2026 m. rugpjūčio mėn. Rusija surengė tikslinę hibridinę ataką prieš Vokietiją, panaudodama sprogmenimis pakrautus dronus, kurie priartėjo prie Leipcigo–Halės oro uosto.
Vienas dronas, kurį buvo numatyta susprogdinti šalia Ukrainos krovininio lėktuvo „Antonov-124“, gabenusio šaudmenis, nesprogo ir buvo rastas ant žemės, o kitas pataikė į skrendantį lėktuvą, priversdamas jį atlikti avarinį tūpimą Hanoveryje.
Po pirmojo incidento netoli Vokietijos karinių objektų buvo pastebėti dar keli įtartini dronai.
Iki rugsėjo pradžios Vokietijos valdžios institucijos ir JAV žvalgyba patvirtino, kad ši operacija turi aiškių Rusijos žvalgybos tarnybų požymių, o kancleris Friedrichas Merzas pasmerkė šį kelis mėnesius planuotą išpuolį kaip tyčinį smūgį Vokietijos infrastruktūrai.


