- „The Washington Post“: Putinas mano turintis pranašumą prieš Europą
- Švedija siunčia karo techniką į Lenkiją: ką saugos kaimyninėje šalyje
- Rusija griebėsi šiaudo: išbando neįprastą būdą Ukrainos dronams gaudyti
- Kremlius sureagavo į Lietuvos planus panaikinti branduolinių ginklų draudimą
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Po perspėjimo apie masinį smūgį – Kyjive nugriaudėjo virtinė sprogimų
06:34 Atnaujinta 07:18
Kariuomenei įspėjus, kad Ukrainos sostinės link skrieja balistinė raketa, trečiadienį Kyjive nugriaudėjo virtinė sprogimų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakariniame kreipimesi perspėjo, kad ruošiamasi „masiniam smūgiui“.
Visą naktį valdžios institucijos perspėjo apie artėjančias raketas ir dronus. Ryte pranešta, kad žuvo mažiausiai du žmonės.
Naujienų portalo „Kyiv Independent“ žurnalistų teigimu, apie 3.15 val. vietos laiku Kyjive pasigirdo sprogimai. Prieš tai Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie kelis prie sienos artėjančius Rusijos bombonešius Tu-95.
„Raketos krenta viena po kitos. Suskaičiavau bent 10–12 sprogimų. Miesto centre gana triukšminga“, – pasakojo „Kyiv Independent“ žurnalistas.
Kiti „Kyiv Independent“ žurnalistai pranešė apie smūgius sostinės Podilės rajone, virš miesto matėsi liepsnos ir dūmai.
Praėjus dviem valandoms, 5.15 val., pasigirdo nauji sprogimai, prasidėjus antrajai raketų atakų bangai.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko pranešė, kad Obolonės rajone užfiksuotas smūgis į neįvardytą „negyvenamąją zoną“, o Podilės rajone buvo apgadinti sandėliavimo pastatai.
Raketų nuolaužos taip pat degė Ševčenkos ir Darnycios rajonuose.
Visas padarytos žalos mastas dar nėra aiškus.
Anksčiau, 21 val. vietos laiku, Ukrainos oro pajėgos pranešė apie link sostinės skriejančius dronus. Netrukus po to mieste buvo paskelbtas oro pavojus.
Šis naujausias didelio masto puolimas vyksta spalio 7-ąją, V.Putinui minint 74-ąjį gimtadienį.
Artėjant žiemai Kyjivas vis dažniau tampa atakų taikiniu. Rusijos oro smūgiai nukreipti prieš energetikos infrastruktūrą, geležinkelių ir kelių transportą, įskaitant tiltus per Dnipro upę, jungiančius miesto dalis.
Oro pavojaus sirenos kaukia beveik be perstojo dieną ir naktį, ragindamos gyventojus slėptis rūsiuose, slėptuvėse bei metro stotyse.
Netrukus po V.Zelenskio kreipimosi dėl planinių elektros energijos atjungimų dalis Kyjivo paskendo tamsoje, siekiant sumažinti apkrovą nukentėjusiam elektros tinklui.
Karinės stebėsenos kanalai taip pat pranešė, kad laukiama plataus masto Rusijos atakos, per kurią kartu būtų naudojamos sparnuotosios ir balistinės raketos bei greitaeigiai reaktyviniai dronai.
Prie Sočio krantų Rusijoje po Ukrainos dronų atakos užsidegė tanklaivis
07:43
Ukrainai antradienio vakarą smogus naftos tanklaiviui prie Rusijos pietinės pakrantės, kilo didžiulis gaisras, o juodų dūmų debesis apgaubė dalį Sočio kurorto.
Nuo konflikto pradžios 2022 metais abi pusės aktyviai taikosi į komercinę laivybą Juodojoje jūroje, o Rusija pastarosiomis dienomis smogė grūdus gabenantiems laivams su Ukrainos kroviniais netoli Europos Sąjungos (ES) narės Rumunijos krantų.
Rusijos transporto ministerija pranešė, kad su Liberijos vėliava plaukiojantį tanklaivį užpuolė „jūrų dronai“ ir kad „Juodosios jūros vandenyse atvira liepsna dega žalia nafta“.
Ugniagesiai dėl liepsnų stiprumo negalėjo numalšinti gaisro, tačiau 23 įgulos nariai – visi Indijos piliečiai – buvo išgelbėti, pridūrė ji.
Socialiniuose tinkluose plačiai paplito vaizdo įrašai ir nuotraukos iš Sočio – populiaraus kurorto, kuriame gyvena beveik 500 tūkst. žmonių, – kuriuose matyti jūroje ryškiai oranžinės liepsnos ir į dangų kylantis tirštas juodų dūmų stulpas.
Patekimas į pakrantę ir paplūdimius ribojamas, socialiniuose tinkluose nurodė miesto meras.
Ukraina teigia, kad jos atakos prieš Rusijos naftos infrastruktūrą yra teisėtas atsakas už Maskvos naktinius jos miestelių ir miestų apšaudymus.
Pastarosiomis savaitėmis abi pusės pažadėjo suintensyvinti smūgius.
Rusija pradėjo atakuoti svarbiausius Kyjivo tiltus ir dronais smogti pačiai sostinės širdžiai šviesiu paros metu – ši nauja taktika paralyžiavo eismą mieste.
Dėl ankstesnių Ukrainos smūgių naftos objektams pietų Rusijoje susiformuodavo naftos dėmės, būdavo uždaromi paplūdimiai, o iš dangaus krisdavo toksiškas juodas lietus.
Donaldas Trumpas ketina kalbėtis su Vladimiru Putinu
07:24
JAV ir Jungtinėms Tautoms (JT) raginant Maskvą laikytis skaidrumo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė labai greitai kalbėsiantis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl pranešimų apie laboratorijos darbuotojos mirtį nuo maro.
Rusijos institucijos paneigė taikančios priešmarines priemones ir sumenkino pranešimus apie praėjusią savaitę Sibiro Irkutsko srityje esančiame maro tyrimų institute įvykusį incidentą.
Tačiau Vašingtonas rodo vis didesnį susirūpinimą – valstybės sekretorius Marco Rubio paragino Rusiją atvirai kalbėti apie susidariusią situaciją. Panašų raginimą antradienį išsakė ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„Raginame Rusiją būti skaidrią ir dalytis didesniu kiekiu informacijos su pasauliu, kad visi galėtume atitinkamai ir tinkamai reaguoti“, – viešėdamas Islandijoje sakė M.Rubio.
D.Trumpas vėliau pareiškė, kad su V.Putinu kalbėsis apie tai, kas nutiko.
„Mano skambutis suplanuotas, taip“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams, paklaustas, ar jau kalbėjosi su V.Putinu šiuo klausimu, sakė D.Trumpas ir pridūrė, kad tai įvyks „labai greitai“.
Paklaustas, ką apie situaciją sako JAV žvalgybos agentūros, D.Trumpas pridūrė: „Mes vedame labai gilias diskusijas. Tikriausiai rytoj galėsime apie tai pranešti.“
Laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV valstybės departamentas nusiuntė Rusijai konfidencialią diplomatinę notą (demaršą), perspėdamas Maskvą, jog detalių neatskleidimas prieštarauja jos tarptautiniams įsipareigojimams sveikatos apsaugos srityje.
Mirties priežastis „nenustatyta“
Rusijos leidinys „Liudi Baikala“ penktadienį pranešė, kad mirusi moteris – įvardyta kaip 28 metų Darja Šipilova – plaučių maru galėjo užsikrėsti nuo sudužusio mėgintuvėlio.
Kitos žiniasklaidos priemonės pranešė apie galimą ryšį tarp jos mirties ir laboratorijoje įvykusio incidento.
Leidinys „Liudi Baikala“ taip pat pranešė, kad karantine atsidūrė iki 200 žmonių, su kuriais ji galėjo turėti kontaktą.
Tačiau Rusijos institucijos teigia, kad mirties priežastis nėra patvirtinta, o vartotojų teisių ir sveikatos apsaugos tarnyba „Rospotrebnadzor“ paneigė internete plintančiame dokumente esančius teiginius, jog buvo imtasi specialių priemonių.
„Norime patikslinti, kad minėtas dokumentas ir informacija nėra kilę iš oficialių šaltinių ir neatitinka tikrovės“, – pranešė tarnyba platformoje „Telegram“.
Rusijos pareigūnai nurodė, kad po mirties atlikti tyrimai ligos nenustatė.
Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas pirmadienį pareiškė, kad „Rospotrebnadzor“ patikrinimas parodė, jog moteris mirė nuo pneumonijos, o mirties priežastis liko „nenustatyta“.
„Jokių mikroorganizmų, susijusių su jaunos moters profesine veikla, jos biologiniuose mėginiuose nerasta“, – teigė jis ir pridūrė, kad po jos mirties jokie kiti instituto darbuotojai į medikus nesikreipė.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad antradienį iš Rusijos gautoje atnaujintoje informacijoje pabrėžiama, jog „Irkutsko mieste neužregistruota nė vieno šios pavojingos ligos atvejo“.
Visgi jos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas vėliau paragino Maskvą laikytis skaidrumo ir teigė, kad PSO „paprašė papildomos informacijos“ apie pneumonijos atvejo priežastį ir kitas detales.
„Laiku, išsamus ir skaidrus keitimasis informacija pagal Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles yra būtinas norint išsiaiškinti prieštaringus pranešimus ir tiksliai įvertinti galimą pavojų visuomenės sveikatai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.
Rizika – „vidutinė arba maža“
Maras yra bakterinė liga, galinti pasireikšti keliomis formomis, įskaitant plaučių marą, kuris yra labiausiai užkrečiamas ir gali plisti oru lašeliniu būdu. Buboninis maras plinta per užsikrėtusias blusas.
Pasak PSO, plaučių maras, sukeliantis plaučių nepakankamumą, gali būti mirtinas, jei nėra pradedamas gydyti ankstyvoje stadijoje.
D.Trumpas pirmadienį pareiškė esąs pasirengęs prireikus padėti Rusijai.
Tačiau reaguodama į D.Trumpo pasiūlymą Rusijos tarnyba antradienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi padėti Jungtinėms Valstijoms kovoti su jų pačių užkrečiamųjų ligų protrūkiais.
Ji, be kitų dalykų, atkreipė dėmesį į „gerokai pablogėjusią“ tymų situaciją trijose JAV valstijose bei birželį Naujojoje Meksikoje užregistruotą „mirtiną maro atvejį“.
Tymų atvejų skaičius išaugo valdant D.Trumpo administracijai, kurioje sveikatos apsaugos sekretoriaus pareigas eina skeptiškai skiepus vertinantis Robertas F.Kennedy jaunesnysis.
Tuo tarpu spalio 21–22 dienomis Irkutske vyks tarptautinė konferencija maro ir kitų užkrečiamųjų ligų klausimais, nors organizatoriai teigė, kad ji „nesusijusi su nesena priešmarinio instituto darbuotojos mirtimi“.
