„Galiu pasakyti tik tiek, kad esu pasibaisėjęs Vengrijos elgesiu“, – sakė Vokietijos ministras Johannas Wadephulis po to, kai V.Orbanas blokavo didelę ES paskolą Ukrainai. Jis pridūrė, kad Vengrijos sprendimas vetuoti naujausią ES sankcijų Rusijai raundą „išduoda jos pačios kovą už laisvę“.
Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot taip pat perspėjo, kad „Vengrija turi suprasti“, jog kitoms ES šalims „kantrybė labai greitai senka“.
27 valstybes nares vienijanti ES siekia, kad Maskvai dėl karo Ukrainoje, kurio ketvirtosios metinės paminėtos antradienį, būtų įvestas naujas ekonominių sankcijų paketas.
Tačiau V. Orbanas blokuoja ir sankcijas, ir 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, reikalaudamas, kad Kyjivas pirmiausia vėl atidarytų svarbų naftotiekį.
Pasak Kyjivo, naftotiekis „Družba“, kuriuo rusiška nafta tiekiama per Ukrainą į Slovakiją ir Vengriją, buvo apgadintas per rusų dronų atakas.
ES sankcijoms įvesti reikalingas vieningas ES valstybių narių pritarimas, o V. Orbano sprendimas vienašališkai blokuoti šį paketą sukėlė likusios bloko dalies pasipiktinimą.
J. Wadephulis teigė, kad pats V. Orbanas anksčiau sutiko su ES remiama paskola Ukrainai.
„Vengrija negali paaiškinti šio neatitikimo“, – sakė J. Wadephulis ir pridūrė, kad paskolos sutartis „niekaip nesusijusi su pažeistu vamzdynu, kurį, žinoma, reikia remontuoti“.
M. Prevot, kalbėdamas kartu su J. Wadephuliu vizito Berlyne metu, paragino Vengriją „pakeisti kursą“.
Belgų ministras užsiminė, kad V. Orbanas bando panaudoti ES paramą Ukrainai kaip savo politinės kampanijos įrankį prieš artėjančius rinkimus. Šiuo metu dauguma nepriklausomų apklausų rodo, kad jis rinkimų nelaimės.
„Tačiau drįsti karo metu laikyti Ukrainos ir jos žmonių likimą bei poreikius įkaitais – manau, kad tai yra raudonos linijos peržengimas“, – pareiškė M. Prevot.
