Įtariamas grupuotės vadeiva, iš dalies identifikuotas kaip armėnas Vardgesas I., užverbavo kitą ukrainietį Robertą A. ir rusą Armaną S., teigia prokurorai.
Įtariama, kad šie trys asmenys bandė privilioti buvusį Ukrainos karį į vieną Frankfurto kavinę, tačiau pastarasis įtarė prieš jį rezgamą sąmokslą ir susisiekė su policija.
„Šnipinėjimo operacija, tikėtina, padėjo pasirengti tolesnėms žvalgybos misijoms Vokietijoje, galbūt įskaitant ir taikinio nužudymą“, – sakė prokurorai.
Vokiečių žiniasklaida pranešė, kad buvęs ukrainiečių karys žinojo, kad yra įtrauktas į Rusijos „mirties sąrašą“, Maskvai apkaltinus jį karo nusikaltimais, įskaitant tariamą rusų karių egzekuciją.
Ukrainos kariui nepasirodžius Frankfurto kavinėje, kurią stebėjo policija, trys vyrai nuvažiavo, bet vėliau policijos pareigūnai juos sustabdė ir sulaikė.
Anot laikraščio „Sueddeutsche Zeitung“, policija pas juos rado grynųjų pinigų, kelis pasus – tiek tikrus, tiek padirbtus – ir GPS sekimo įrenginius.
Nuo tada šie trys kaltinamieji yra suimti.
Didelis grėsmės lygis
Ši byla nagrinėjama tuo metu, kai visoje Europoje vyriausybės vis labiau susirūpinusios dėl įtariamo Rusijos šnipinėjimo, žvalgybinių dronų naudojimo, sabotažo operacijų, kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų.
Pavojaus lygis padidėjo nuo 2022-ųjų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, dėl kurio Europos NATO valstybės padidino paramą Kyjivui ir gynybos išlaidas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) spalį pareiškė, kad neatpažintų dronų skrydžiai virš Europos oro uostų yra įrodymas, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando sutrikdyti senąjį žemyną hibridinėmis atakomis.
„Būtent Rusija hibridinio karo metodais vis negailestingiau bando destabilizuoti mus Vokietijoje ir Europoje“, – sakė F. Merzas.
„Mes ginsimės nuo jų dabar ir ateityje“, – pridūrė jis.
Miuncheno teismas spalį nuteisė Vokietijos ir Rusijos pilietį kalėti šešerius metus dėl šnipinėjimo Maskva, o dar dviem asmenims skyrė lygtines laisvės atėmimo bausmes už pagalbą planuojant išpuolius prieš geležinkelio linijas ir karinę infrastruktūrą.
Vokietijos pareigūnai ne kartą perspėjo apie agentus, kurie, kaip įtariama, buvo užverbuoti per socialinius tinklus tokioms užduotims kaip svarbių pramonės ir karinių objektų fotografavimas.
Manoma, kad vadinamieji žemo rango agentai rengė sąmokslą, kurio metu praėjusių metų liepą sprogo siuntiniai dviejuose DHL logistikos centruose Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK).
