CDU lyderė Vokietijos kanclerė Angela Merkel po penktadienį įvykusių įžanginių pokalbių taip pat džiaugėsi tonu, tačiau būsimos Vokietijos koalicijos dar viešai nedėliojo. Šį ketvirtadienį jos laukia sunkios derybos su Žaliųjų partija. Žalieji dar prieš savaitę tokią koaliciją vadino neįmanoma, o dabar jau kalba, kad ji yra reali.
A.Merkel kalba socialdemokratų žodžiais
Nepaisant to, kad su SPD dar nepavyko nieko konkretaus sutarti, savaitgalį pasirodė tam tikrų abiejų partijų artėjimo signalų. Vokietijos Kanclerė A.Merkel savaitgalį išplatintame videopranešimenetikėtai užsiminė, kad reikia daugiau pinigų skirti mokslui ir tyrimams. Pasak jos, Vokietija turi skirti iki 3 proc. bendro vidaus produkto moksliniams tyrimams, kad išliktų inovatyvia šalimi. Kanclerės teigimu, tik inovacijos užtikrintų tolesnį šalies ekonomikos augimą.
Žodžiai teisingi, bet rinkimų kampanijoje juos naudojo socialdemokratai, pabrėždami, kad tai bus daroma iš lėšų, surinktų turtingiesiems pakėlus mokesčius. CDU galimybę didinti mokesčius turtingiesiems per rinkimų kampaniją visiškai atmetė.
Vokietijos finansų ministras CDU atstovas Wolfgangas Schauble savaitraščiui „Wirtshaftswoche“ pareiškė, kad investicijoms į mokslą ir technologijas pinigų galima rasti ir nekeliant mokesčių. Šios A.Merkel ir jos bendražygių kalbos rodo ne ką kitą, kaip norą susitarti ir sudaryti didžiąją koaliciją su socialdemokratais.
Didžiausi abiejų partijų nesutarimai ir yra dėl mokesčių politikos. SPD nori turtingiausiems pakelti mokesčius, o CDU rinkiminėje kovoje visada pabrėždavo, kad mokesčiai nebus keliami. Taip pat reikia rasti bendrus sprendimus minimalios algos, pensijų, slaugos pinigų, elektros kainų klausimais.
Šios A.Merkel ir jos bendražygių kalbos rodo ne ką kitą, kaip norą susitarti ir sudaryti didžiąją koaliciją su socialdemokratais.
Socialdemokratų sąlygos
Kaip „Der Tagespiegel“ teigė SPD atstovas RalfasStegneris, minimalios algos bei darbo rinkos reformų klausimai buvo vieni pagrindinių jų partijos rinkimų kampanijos šūkių ir dabar jie negali nuvilti rinkėjų.
Pasak jo, partija nežino kitų būdų, iš kur paimti pinigus socialinėms reformoms, kaip tik šiek tiek daugiau apmokestinus pačius turtingiausius. „Tai taip pat būtų ir socialinio teisingumo triumfas, jei mes už turtingiausių pinigus galėtume atlikti būtinas reformas remtiniems žmonėms,“ – sakė jis. Praskolinti valstybės nenori nei viena partija, todėl skolinimosi idėja net nesvarstoma.
SPD vadovas Sigmaras Gabrielis „Bild am Sonntag“ teigė, kad mokesčių kėlimas pats savaime nėra jų partijos tikslas. Jie galėtų atsisakyti šios idėjos, jei kanclerė pasakytų, iš kokių pinigų ji galės finansuoti šias investicijas į mokslą ir tyrimus. Jis pareiškė, kad SPD į koaliciją eitų ne tam, kad gautų kelis ministro portfelius, bet tam, kad realiai padėtų žmonėms šalyje. Tačiau kitas SPD politikas Johannesas Kahrsas „Welt“ pasakė, kad valdančioji abiejų partijų koalicija įmanoma tik deryboms vykstant „akių lygyje“ ir socialdemokratams gavus finansų ministro portfelį.
Terminas „derėtis akių lygyje“ atsirado prieš aštuonerius metus, kai abi partijos derėjosi dėl Didžiosios koalicijos postų ir tai reiškė, kad derybos vyksta tarp dviejų visiškai lygiaverčių partnerių. Bet tuo metu partijos buvo surinkusios po maždaug tiek pat balsų. Dabar taip nėra – CDU surinkti beveik 42 proc. balsų yra daug daugiau nei SPD gauti 26 proc. ir lygiavertės derybos kažin ar įmanomos. Kita vertus, nei viena partija nenori naujų rinkimų.
Žalieji irgi lankstūs
Nuolaidos mokesčių klausimais taip pat girdisi ir iš žaliųjų stovyklos, kurie prie derybų stalo su valdančiaisiais sės šį ketvirtadienį. Jų atstovė Kerstin Andreae „Frankfurter Allgemeinen Sonntagszeitung“ pasakė, kad jei kitur bus rasta pinigų energetikos ir infrastruktūros projektams finansuoti, žalieji atsisakys mokesčių kėlimo idėjos.
Prieš dvi savaites vykusiuose rinkimuose į Bundestagą Krikščionių demokratų sąjunga surinko daugiausiai balsų – 41,5 proc., bet jų neužtenka norint vieniems formuoti naują Vyriausybę. Galimi koalicijos partneriai Socialdemokratų partija iškovojo 25,7 proc., Žaliųjų partija – 8,4 proc balsų.
