„Įsakau (...) įgyvendinti 2025 metų birželio 29 dienos Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą dėl Ukrainos pasitraukimo (iš Otavos konvencijos)“, – nurodė Ukrainos prezidentas.
Sprendimą pasitraukti iš Otavos konvencijos dar turi ratifikuoti Ukrainos parlamentas ir apie jį pranešti Jungtinėms Tautoms (JT).
Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis JT generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus.
Šalims, pasitraukusioms iš konvencijos, leidžiama įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti ir perduoti priešpėstines minas.
Daugiau kaip 160 šalių ir teritorijų, įskaitant visas Europos Sąjungos (ES) šalis, yra Otavos konvencijos narės. Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime teigiama, kad šalis, daugiau nei trejus metus kovojanti su Rusijos plataus masto invazija, yra „priversta besąlygiškai teikti pirmenybę savo piliečių saugumui ir valstybės gynybai“.
Ministerija pridūrė, kad sprendimas trauktis buvo sunkus, bet būtinas.
„Šio žingsnio jau seniai reikalavo karo realybė“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos įstatymų leidėjas Romanas Kostenka.
„Rusija (...) masiškai naudoja minas prieš mūsų kariuomenę ir civilius gyventojus. Negalime likti suvaržyti sąlygų, kai priešas neturi jokių apribojimų“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.
Visos šios penkios valstybės jau pradėjo procedūras, reikalingas pasitraukti iš konvencijos. Seimas galutiniu balsavimu Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos pritarė gegužę.
