Vieno sužeisto kareivio padėtis buvo beveik beviltiška – sunkūs kaklo ir rankos sužeidimai atvirame lauke.
„Buvo vidurdienis, atviras laukas – evakuoti buvo neįmanoma“, – prisiminė Donecko srities medicinos punkto vadas seržantas Andrijus Temnohorovas. Žvalgybiniai dronai lengvai aptikinėjo kovos medikus, o išpuoliai prieš gelbėtojus tapo reguliarūs, todėl kraujo nuostoliai dažnai būdavo mirtini.
Kaip kraujas keliauja oru
Siekdami išgelbėti sužeistuosius, A.Temnohorovas ir jo kolegos išbandė kraujo pristatymą dronais. Jie mokė paprastus karius atlikti kraujo perpylimą, prieš skrydį pašildydavo kraujo paketus vandens vonioje ir nustatė, kad kruopščiai supakuoti paketai gali atlaikyti kritimą iš 30 metrų aukščio.
Pasak vado, pristatymas „iš šaldytuvo į kambarį“ dronu „vis tiek buvo greitesnis už bet kokias evakuacijos priemones“. Tas kovo mėnesio incidentas baigėsi išgelbėta žmogaus gyvybe, ir dabar „Azovo“ brigada šį metodą naudoja „sisteminiu lygmeniu“, sakė Temnohorovas.
„Rubikon“ mūšio lauke
Šios operacinės naujovės atsirado vykstant platesniems Rusijos taktikos pokyčiams. Anksčiau Maskva bandė prasiveržti puolimais, o dabar dėmesys sutelktas į „oro užkardymą“: dronų atakas prieš kelius, sandėlius ir konvojus, siekiant izoliuoti dalinius ir nutraukti logistiką.
„Šiuolaikinė viduramžių apgulties versija, kai dronai atakuoja visus kelius, – sakė 28-osios mechanizuotosios brigados atstovas spaudai kapitonas Jevhenijus Alchimovas. – Dabar pagrindinis tikslas – mus išsekinti ir visiškai nutraukti logistiką Donecko regione.“
Šios kampanijos centre yra 2024 m. Rusijos sukurtas pažangiųjų bepiločių technologijų centras „Rubikon“. Jį sudaro „patyrę pilotai, inžinieriai ir žmonės, kurie greitai išbando taktiką ir ją įgyvendina fronto linijose“, sako Sakartvelo legiono vadas Mamuka Mamulašvilis.
„Rubikon“ „dislokuojamas ir panaudojamas fronto linijoje, o tai Kremliui atrodo svarbu“, – sako Kateryna Stepanenko iš Karo tyrimų instituto (ISW).
Lauko duomenys iš Slovjansko patvirtina „Rubikon“ smūgių veiksmingumą. Antžeminio drono inžinierius Andrijus Fonta sakė, kad „Rubikon“ pradėjus atakuoti kelius aplink Konstantynivką, per naktį buvo sunaikinta 14 ukrainiečių transporto priemonių – deja, su aukomis. Rusams užkirtus kelią, vadui Viačeslavui Bilkovskiui teko būti lauke aštuonias dienas vietoj įprastų keturių – jo dalinys vis tiek galėjo tiekti šaudmenis ir degalus naudodamas antžeminius ir oro bepiločius orlaivius.
Ukrainos atsakas
Ukrainos atsakas apima taktines ir technologines priemones. Palei fronto liniją įrengta 50 km „tvirtovės juosta“, kad būtų sulėtintas puolimas; keliuose įrengiami tinklai, kurie atgraso dronus; kariai vengia susitelkimo atvirose vietose ir maskuoja įrangą bei sandėlius. Sistemos negarantuoja 100 proc. – dronai kartais praskrenda pro skyles, tačiau „dažniausiai jos veikia“, – sako WSJ redaktorė, kuris regione lankėsi rugsėjį.
Vertinimai dėl „Rubikon“ skiriasi: jo mastas atbaidė, bet neišgąsdino Ukrainos ir Vakarų ekspertų. Kuopos vado pavaduotojas šaukiniu Velesas apskaičiavo, kad dalinyje yra apie 400 pilotų ir 600 inžinierių bei logistikos ekspertų. Ukraina mano, kad „Rubikon“ gali išsiplėsti iki kelių tūkstančių.
Vadas M.Mamulašvilis pastebi:
„Rubikon“ nėra stebuklingas. Jie nėra nenugalimi – jie turi bazes, logistiką ir žmones, kurie daro klaidas.“
Tačiau Kyjivo vidutinio nuotolio ginklų stygius palieka rusams „santykinai saugų prieglobstį išnaudojimui“, perspėja Fredas Kaganas iš Amerikos verslo instituto.
Straipsnio autorė pažymi, kad problema yra ne tik technologijos, bet ir riboti ištekliai. Finansinis spaudimas verčia Ukrainą teikti pirmenybę ginklų gamybai, o Vakarai galėtų padėti ryžtingesniais žingsniais, pavyzdžiui, konfiskuoti Vakaruose įšaldytą Rusijos turtą ir nukreipti jį svarbios įrangos gamybai.
„Jei turėtume tokius išteklius kaip „Rubikon“, mes juos sunaikintume“, – apibendrino Velesas.
