Pažymima, kad prie sienos su Suomija, Rusijos mieste Petrozavodske, Rusijos kariniai inžinieriai plečia karines bazes, kuriose Kremlius planuoja įkurti naują karinį štabą. Tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus iš jo bus vadovaujama dešimtims tūkstančių karių.
„Šie kariai, kurių daugelis dabar tarnauja Ukrainos fronte, turi tapti Rusijos kariuomenės, besirengiančios susidūrimui su NATO, branduoliu, kaip teigia Vakarų kariniai ir žvalgybos šaltiniai. Kremlius plečia kariuomenės gretas, stiprina ginklų gamybą ir modernizuoja geležinkelio linijas pasienio rajonuose“, – rašoma straipsnyje.
Rusija planuoja statyti naujas kareivines ir mokymo poligoną, modernizuoti ginklų sandėlius ir geležinkelio linijas, kad galėtų priimti didėjantį karių skaičių Petrozavodske ir jo apylinkėse.
Gruodžio mėnesį Rusijos valstybinė televizija parodė apie 100 Rusijos karių, žygiuojančių per miesto centrą, kurie šventė sovietinių laikų geležinkelio brigados, kuriai buvo pavesta nutiesti naujus bėgius, atkūrimą.
„Jūs esate pirmieji, pirmasis atkurtas dalinys“, – susirinkusiems kariams sakė Karelijos regiono komisaras Andrejus Artiomovas.
Nauja infrastruktūra apima sandėlius ir kareivines, spažymėjo Emilis Kastehelmis iš Suomijoje įsikūrusios „Black Bird“ grupės, kuri analizuoja Rusijos karinių objektų palydovinius vaizdus.
Naujos geležinkelio linijos tiesiamos palei sienas su Suomija ir Norvegija, taip pat į pietus nuo Sankt Peterburgo iki Estijos sienos. Esamos linijos, kertančios regioną, yra plečiamos.
Suomija stebi, kur galėtų vesti šios naujos linijos.
„Prie Rusijos ir Suomijos sienos yra apie tuziną vietų, kur mechanizuotos pajėgos gali kirsti sieną, – pažymėjo majoras Juha Kukkola, Helsinkio Nacionalinio gynybos universiteto profesorius ir Rusijos kariuomenės ekspertas. – Jei matote, kad statomi nauji geležinkelio terminalai arba renovuojami seni, reikėtų pradėti atkreipti dėmesį.“
Prieštaringi signalai
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau pareiškė, kad nuogąstavimai dėl Rusijos ambicijų už Ukrainos ribų yra perdėti.
Vasario mėnesį paklaustas apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensky perspėjimą, kad Rusija gali pradėti karą su NATO, jei JAV sumažins paramą Aljansui, D.Trumpas atsakė: „Aš su tuo nesutinku, netgi labai nesutinku.“
Tačiau Rusijos kariniai ekspertai vertina aktyvumą prie sienos su Suomija kaip dalį Kremliaus pasirengimo potencialiam konfliktui su NATO.
„Kai kariai grįš [iš Ukrainos], jie žiūrės per sieną į šalį, kurią laiko priešu, – sakė Ruslanas Puchovas, Maskvoje įsikūrusio Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas. – Pastarojo dešimtmečio logika rodo, kad mes tikimės konflikto su NATO.“
Patys Rusijos pareigūnai siunčia prieštaringus signalus. Praėjusių metų pabaigoje vykusio gynybos ministerijos susitikimo metu Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas sakė, kad Rusijos kariuomenė turi būti pasirengusi konfliktui su NATO.
Tame pačiame susitikime prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarai kelia nerimą savo gyventojams, teigdami, kad Rusija yra pasirengusi pulti, ir kad dabartinė įtampa yra NATO kaltė.
Rusijai ruošiantis didinti karinį kontingentą palei NATO rytinę sieną, šalies vadovas įsakė kariuomenei padidinti savo gretas iki 1,5 milijono karių, palyginti su maždaug milijonu karių prieš invaziją į Ukrainą.
Rusija ginkluojasi
Pasak Europos karinių pareigūnų, padidėjusios Rusijos išlaidos leido ginklų gamykloms dirbti visu pajėgumu, o tai paskatino karines pramonės įmones plėsti gamybos linijas ir atidaryti naujas gamyklas.
2021 m., dar prieš pradėdama invaziją, anot Vakarų žvalgybos vertinimų, Rusija pagamindavo apie 40 savo pagrindinių kovinių tankų T-90M. Dabar ji gamina beveik 300 tankų per metus. Tuo pačiu metu aukšto rango Suomijos karinis pareigūnas sakė, kad beveik nė vienas iš jų nekeliauja į frontą Ukrainoje, o lieka Rusijos teritorijoje tolesniam naudojimui.
Spėjama, kad šiais metais Rusijoje artilerijos ginklų ir šaudmenų gamyba išaugs maždaug 20 proc. Taip pat pažymima, kad rusų kuriamų dronų kokybė taip pat ženkliai pagerėjo.
„Rusijos kariuomenė atsinaujina ir auga greičiau, nei dauguma analitikų prognozavo, – šį mėnesį Senato komitetui sakė JAV pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli. – Iš tiesų, Rusijos kariuomenė, kuri patyrė didžiausius kovos nuostolius, šiandien yra didesnė nei karo pradžioje.“
Kai kurios NATO šalys jau ėmėsi stiprinti savo sienas nuo tankų, kasti tranšėjas ir statyti piramidės formos kliūtis, vadinamas „drakonų dantimis“. Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva pasitraukė iš tarptautinės sutarties, draudžiančios priešpėstines minas.
„Neturime per daug laiko, – pareiškė Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamysz interviu metu. – Turime sukurti stiprią sąjungą, stiprią vadovavimo sistemą ir gerai ginkluotas ginkluotąsias pajėgas.“
Prognozės dėl invazijos
Vasario mėn. paskelbtoje Danijos žvalgybos ataskaitoje įspėjama, kad Rusija gali pradėti plataus masto karą Europoje per penkerius metus, jei laikys NATO silpna.
Vienas Europos žvalgybos pareigūnas teigė, kad Rusija gali bandyti patikrinti Aljanso vienybę, įsiverždama į nedidelę NATO šalį, pavyzdžiui, Estiją, kurioje gyvena daug rusų.
„Jei klausiate, kaip greitai Rusijos karinės pajėgos galėtų surengti ribotą operaciją prieš Baltijos valstybes, atsakymas galėtų būti „gana greitai“, – pažymėjo Michaelas Kofmanas, mokslo darbuotojas Rusijos ir Eurazijos programoje „Carnegie“ tarptautinės taikos fonde.
Pasak jo, Baltijos valstybių pareigūnai „numato dviejų ar trejų metų laikotarpį po karo. Jei orientyras yra didelio masto karas, tikriausiai su NATO, laikotarpis galėtų būti septynerių ar dešimties metų, priklausomai nuo scenarijaus.“
Armijos atgimimas
Tuo pačiu, siekdamas sutelkti jėgas Vakaruose, praėjusiais metais Kremlius pakeitė savo pajėgų organizavimo šalies viduje tvarką, sukūrė naujus rajonus, susijusius su didžiausių miestų – Maskvos ir Sankt Peterburgo – gynyba.
Maskvos karinėje apygardoje Rusija integruoja savo kariuomenės naudojamus automobilių ir geležinkelio kelius su kaimyninės Baltarusijos keliais.
Tuo pačiu metu, anot straipsnio, didžioji dalis personalo skaičiaus augimo numatoma Leningrado apygardoje, kuri ribojasi su Estija, Latvija ir Suomija. Pasak Vakarų karinių ir žvalgybos pareigūnų, nedidelės brigados beveik trigubės, kad taptų 10 tūkst. žmonių divizijomis.
„Nesvarbu, kaip jie bandytų diegti taktines ar operatyvines naujoves, rusams svarbiausia yra kiekybė, – sakė Suomijos kariuomenės štabo pavaduotojas strategijos klausimais generolas majoras Sami Nurmi. – Viskas visada susiveda į skaičius.“
Be to, Rusija pritaiko savo perginklavimo planus, kad patenkintų naujų kariuomenės pajėgų, kurios bus dislokuotos palei jos sieną su NATO, poreikius. Šios pajėgos gaus didžiąją dalį naujos įrangos. Tuo pačiu metu didžioji dalis į frontą Ukrainoje siunčiamos ginkluotės yra sena ir remontuota sovietinių laikų ginkluotė, pažymėjo „The Wall Street Journal“.
Rusijos ir NATO karas
Anksčiau Danijos gynybos ministerija išdėstė galimus scenarijus ir laiką, kurio Kremliui prireiks pasirengti naujam karui. Taigi, pagal vertinimus, per šešis mėnesius Rusija bus pajėgi vesti lokalų karą vienoje iš kaimyninių šalių; per dvejus metus ji sudarys realią grėsmę vienai ar kelioms NATO šalims, o maždaug per penkerius metus Maskva gali būti pasirengusi plataus masto karui Europos žemyne be JAV dalyvavimo.
-
„Planas B, jei NATO nepadės“: keturios Europos šalys ruošiasi kartu pasipriešinti Rusijai
-
Šiauliuose nusileido ypatingi NATO lėktuvai: kokia jų užduotis?
-
Ilgai tylėjęs Šoigu atvėrė propagandos kloaką: NATO ruošiasi karui
-
Markas Rutte: NATO laiko Rusiją ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui
-
Estija gynybos pajėgumus stiprins greičiau nei planuota
Aljansas jau pradėjo pasirengimą galimai konfliktui su Rusija, tačiau Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas generolas Dariuszas Lukowskis pareiškė, kad karo su Rusija atveju Lenkija galės išsilaikyti tik vieną ar dvi savaites, o tada jai baigsis koviniai šaudmenys.
