Vašingtonas reikalauja kuo greičiau priimti susitarimą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo Europos sąjungininkai kalba apie rimtus nesutarimus, kuriuos reikia išspręsti.
Vienas iš pagrindinių ginčytinų klausimų – Ukrainos atsisakymas išvesti savo kariuomenę iš tos Donecko srities dalies, kuri nėra okupuota rusų. Europa ir Ukraina reikalauja aiškumo dėl to, ką darys JAV, jei Maskva pažeis taikos susitarimą ir vėl puls.
Abu šie svarbūs klausimai bus pagrindiniai derybų Berlyne, pažymi WSJ.
Sekmadienio vakarą JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad susitikimo Berlyne metu šalys aptarė „taikaus sprendimo planą, ekonominius klausimus ir kitas temas“.
„Buvo pasiekta didelė pažanga“, – sakė jis, pridurdamas, kad gruodžio 15 d. įvyks pakartotinis susitikimas.
Vienas iš WSJ pašnekovų, susipažinęs su derybų Berlyne eiga, pasakojo, kad jos buvo sudėtingos, ir pažymėjo, kad JAV greičiausiai nenori eiti į kompromisą dėl taikos susitarimo projekto.
Anksčiau D.Trumpas viešai išreiškė abejones dėl JAV dalyvavimo trišaliame Ukrainos, ES ir JAV formate.
Pasak Baltųjų rūmų atstovo, JAV lyderis nusiuntė savo specialųjį atstovą S.Witkoffą ir žentą Jaredą Kushnerį po to, kai V.Zelenskis parodė lankstumą derybose, rašo WSJ.
Leidinys atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių Vašingtono ir Kyjivo nesutarimų tebėra dėl padėties fronto linijose vertinimo ir to, kaip tai turėtų paveikti derybų procesą. D.Trumpas ne kartą teigė, kad Ukraina neva pralaimi karą. Panašios nuomonės laikosi ir daugelis D.Trumpo administracijos narių, manančių, kad ukrainiečiai pralaimės, jei kovos tęsis.
Tuo pat metu Ukrainos gynybos pajėgų kovotojai ir Europos pareigūnai neabejoja, kad Ukraina galės kovoti dar bent metus, jei sąjungininkai padidins karinę ir finansinę pagalbą.
