Pasak „The Wall Street Journal“, pareigūnai teigia, kad prezidento kantrybė galutinai išseko, kai jis įsitikino, jog Putinas vilkina derybas. Vos keliomis valandomis po to, kai D.Trumpas atšaukė planuotą susitikimą su V.Putinu Budapešte, Rusija surengė naujus smūgius Ukrainoje – apgadinti keli pastatai, tarp jų ir vaikų darželis.
„Trumpas tiesiogiai nekomentavo šių atakų, tačiau administracijos pareigūnai teigė, kad jis buvo pasipiktinęs tokia agresija, net ir tuo metu, kai manė pasiekęs pažangą derybose su Putinu“, – rašo leidinys.
Negriežčiausias sankcijų variantas
JAV sankcijų paketai, nukreipti prieš Rusijos naftos pramonę, jau parengti ir galėtų būti įgyvendinti per kelis mėnesius, jei prezidentas nuspręstų imtis veiksmų.
„Trumpui buvo pateiktos trys sankcijų parinktys: griežtoji – nukreipta tiesiogiai prieš Rusijos pramonę ir aukščiausius pareigūnus; vidutinė – prieš Rusijos energetikos sektorių; ir švelnesnė – numatanti ribotesnes priemones. Trumpas pasirinko vidurinį variantą“, – rašoma straipsnyje.
Aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad D.Trumpas aiškiai pasakė, jog „atėjo metas užbaigti karą“, ir pridūrė, kad prezidentas toliau sieks taikaus konflikto sprendimo.
Kiti spaudimo svertai
Tuo tarpu D.Trumpas dar nepasinaudojo visais turimais įrankiais spaudimui V.Putinui didinti.
Tarp jų – ilgojo nuotolio „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų perdavimas Ukrainai, naujų antrinių sankcijų įvedimas įmonėms, prekiaujančioms su sankcionuotomis Rusijos naftos milžinėmis, ar sankcijos vadinamajam „šešėliniam“ Rusijos naftos tanklaivių laivynui, siekiant sustiprinti Europos Sąjungos priemones.
Trumpas palieka atvirus kai kuriuos klausimus, nes vis dar nuoširdžiai nori susitarti su Putinu.
„Trumpas palieka atvirus kai kuriuos klausimus, nes vis dar nuoširdžiai nori susitarti su Putinu“, – sakė Kurtas Volkeris, buvęs D.Trumpo specialusis atstovas Ukrainos klausimais pirmosios administracijos metu. „Tai rodo, kad jis tiesiog nusivylęs, jog Putinas kol kas neremia jo planų.“
K.Volkeris pabrėžė, kad „vien sankcijų nepakaks“, jog V.Putinas imtųsi rimtų nuolaidų, ir pridūrė, kad „Tomahawk“ raketų siuntimas Ukrainai būtų svarbus kitas žingsnis.
Vis dėlto, kaip rašo WSJ, naujausios sankcijos prieš „Rosneft“ ir „Lukoil“ gali tapti lūžio tašku Rusijos ekonomikai, atsižvelgiant į tai, kad karo metu ji itin priklauso nuo naftos ir dujų pajamų.
Tuo pat metu D.Trumpas dar neatskleidė, ar planuoja įvesti papildomas JAV sankcijas prieš Rusiją, siekdamas padidinti spaudimą V.Putinui dėl taikos susitarimo.
„Klausimas dabar tas, ar matome esminį D.Trumpo strategijos pokytį, ar tai tik laikina priemonė, skirta parodyti nepasitenkinimą visišku Rusijos nesuinteresuotumu diplomatiniu dialogu“, – sakė Andrew Weissas, Carnegie tarptautinės taikos fondo tyrimų viceprezidentas.
JAV sankcijos prieš Rusiją
Vakar JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“. Apribojimai taip pat taikomi jų antrinėms įmonėms.
V.Putinas jau sureagavo į sankcijas, pareikšdamas, kad „jokia save gerbianti šalis niekada nedaro nieko per prievartą“.
