Tai galima vadinti bandomosiomis skyrybomis, kurias didžiąja dalimi paskatino JAV ir Izraelio karas prieš Iraną. Vašingtono vadovaujamos taikos derybos, kuriomis siekta nutraukti karą Ukrainoje, vasario pabaigoje, kai Teherano gatvėse nukrito pirmosios bombos, atsidūrė aklavietėje.
Šiuo metu derybos yra ant gyvybės ir mirties slenksčio. V.Zelenskis ne kartą viešai sukritikavo Jungtines Valstijas. Praėjusiais metais tokie jo žodžiai būtų buvę neįsivaizduojami: tada Ukraina dar bandė subtiliai priešintis D.Trumpo administracijos siekiui sudaryti greitą, Rusijai palankią taiką.
Prasidėjus karui Irane, JAV derybininkams nebeliko laiko Ukrainai, skundėsi V.Zelenskis. Ukrainos lyderis griežtai sukritikavo Amerikos sprendimą sušvelninti sankcijas daliai Rusijos naftos, taip tikintis sumažinti pasaulį sukrėtusią ekonominę įtampą. Tačiau Kremliui tai suteikia „nebaudžiamumo jausmą“, sako jis. D.Trumpo administracija, darydama spaudimą Ukrainai iškeisti teritoriją į taiką, „vis dar renkasi strategiją, kai didesnį spaudimą jaučia Ukrainos pusė“, o ne Rusija, piktinosi jis.
Panašu, kad dabar Ukraina ruošiasi ilgam karui su Rusija, kuri daugiau nei prieš ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją, ir ateičiai su daug kuklesne Amerikos parama.
Taikos deryboms galas, pareiškė Europos politinių konsultacijų įmonės „Rasmussen Global“ vyresnysis vadovas Harry Nedelcu.
„Tikrų derybų nebėra. Jokių derybų nebėra. Rusijai dabar nėra reikalo tai daryti. Jungtinės Valstijos taip pat neatrodo kaip patikimas, protingas tarpininkas tarp jųdviejų“, – kalbėjo jis.
Viena iš priežasčių, kodėl Ukraina įsidrąsino prabilti griežčiau, yra pakankamai paprasta. Po daugelio metų pastangų, kuriant savo gynybos pramonę, jai nebe taip ir reikalingos Jungtinės Valstijos. Be to, Kyjivas jau atvirai ieško paramos ir kitur.
Pastarąjį mėnesį V.Zelenskis dairėsi remėjų Europoje. Jis padėkojo tokioms šalims kaip Vokietija ir Italija už pagalbą, nes karas prieš Iraną sukėlė grėsmę ginklų tiekimui Kyjivui. Jis sudarė susitarimus, kuriais siekiama palengvinti Artimųjų Rytų šalims apsisaugoti nuo Irano bepiločių orlaivių, o tokie sandoriai taip pat gali padėti užmegzti naujus saugumo ryšius.
Vingiuotas kelias į galimą išsiskyrimą su Jungtinėmis Valstijomis yra pažymėtas nesėkmėmis ir įžeidimais Ukrainai. Praėjus mėnesiui po to, kai pradėjo eiti pareigas, D.Trumpas ir jo patikėtiniai per susitikimą Baltuosiuose rūmuose viešai pažemino V.Zelenskį. JAV prezidentas ne kartą bandė perrašyti istoriją tikindamas, kad tai Ukraina, o ne Rusija pradėjo karą. D.Trumpo administracija pataikavo Rusijai, tuo pat metu 99 proc. sumažindama pagalbą Ukrainai.
Dar visai neseniai Ukrainos vadovai daugiausia prikąsdavo liežuvį, tikėdamiesi išvengti visiško skilimo. JAV vis dar teikia Ukrainai gyvybiškai svarbią mūšio lauko žvalgybinę informaciją. Vašingtonas turi unikalią galimybę tarpininkauti tarp Maskvos ir Kyjivo. Ir nors Jungtinių Valstijų vyriausybė nebetiekia ginklų, ji leidžia Ukrainai juos pirkti už kitų Vakarų sąjungininkių pinigus.
Buvo nuogąstaujama, kad išprovokavus D. Trumpo administraciją išnyks ne tik ši likusi pagalba, bet ir pats Amerikos lyderis gali visiškai nusisukti nuo Ukrainos ir stoti į Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pusę.
Stebėdamas nepastovią D.Trumpo užsienio politiką (tai siekiama užgrobti Grenlandiją, tai pradedamas puolimas prieš Iraną), Kyjivas suprato – turi tapti labiau savarankiškas.
Ukraina sustiprino savo ginklų pramonę ir pasirašė susitarimus su kitomis šalimis, įsipareigodama dalintis dronų patirtimi, taip tikėdamasi gauti milijardus dolerių, kuriuos galėtų investuoti į savo gynybos bendroves. Tuo pat metu Rusijos pažanga iš esmės sustojo.
Dabar Ukraina pagamina didžiąją dalį savo naudojamų bepiločių orlaivių. Ukrainos ambasadorė prie NATO Aliona Hetmančiuk nurodė, kad šalies viduje pagaminami perėmikliai numuša daugiau kaip 60 proc. Rusijos dronų.
„Dabar jaučiamės labiau savarankiški“, – sakė ji.
Net, jeigu JAV gaminamų ginklų srautai nutrūktų (o tokia rizika didėja, nes ginklų atsargos dėl karo Irane vis labiau senka), Ukraina galėtų su tuo susitvarkyti, įvertino Kyjivo tyrimų grupės „Transatlantinio dialogo centras“ vadovas Maksymas Skripčenka.
„Jei vieną rytą atsibustume be nieko, tai nebūtų tokia katastrofa, kaip anksčiau, – atkreipė dėmesį jis. – Jau nebe taip, kaip Bideno laikais, kuomet buvome taip priklausomi nuo JAV.“
Analitikai pastebi, kad JAV žvalgybinę informaciją pakeisti būtų sunkiausia. Tačiau ilgainiui tą vietą galėtų užimti europietiškos alternatyvos, sakė M.Skripčenka.
Kyjivui taip pat reikalingos amerikiečių sukurtos „Patriot“ sistemos – vienintelė reali dabar Ukrainos turima gynyba nuo Rusijos balistinių raketų smūgių. Nors šalis bando pasigaminti savo priešraketinės gynybos sistemas, tam prireiks laiko. Tačiau, kad ir kokie būtų JAV ir Ukrainos santykiai, Vašingtonas turi ribotą skaičių „Patriot“ raketų, kurias galėtų perduoti Kyjivui.
Ukrainos politikos analitikas Volodymyras Fesenka, komentuodamas taikos derybas, pabrėžė, kad jos vis dar yra svarbios, ir atkreipė dėmesį, jog Kyjivas negali tiesiog nutraukti bendradarbiavimo su Vašingtonu.
„Galima sakyti, kad JAV nėra geriausias partneris, nėra geriausias tarpininkas taikos derybose, – dėstė ekspertas. – Tačiau Jungtinės Valstijos ir Trumpo administracija yra vienintelis tikras ir įtakingiausias tarpininkas taikos procese. Ir šia prasme mes neturime jokios alternatyvos.“
Net ir deryboms menkai pasistūmėjus į priekį, Ukraina tęsia diplomatinį šokį su Jungtinėmis Valstijomis.
Kai D.Trumpas pasiūlė šeštadienį paskelbti trijų dienų paliaubas, V.Zelenskis sutiko, nors Ukrainoje ypač skeptiškai žiūrima į jų tvarumą, jau nekalbant apie tai, kad padės siekti taikos. Pačią pirmąją dieną Kyjivas ir Maskva apkaltino vienas kitą pažeidus paliaubas.
Penktadienį V.Zelenskis dar kartą išreiškė viltį, kad JAV prezidento derybininkai – specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris – apsilankys Ukrainos sostinėje. Jiedu kelis kartus lankėsi Maskvoje, tačiau taip ir nepatvirtino kelionės į Kyjivą.
Sekmadienį V.Zelenskis nuskambėjo beveik kaip mokyklos direktorius, kai pareiškė, kad susitarimas dėl apsikeitimo belaisviais, sudarytas kaip paliaubų dalis, turi būti vykdomas, ir pažymėjo, jog tikisi, „kad Amerikos pusė atliks aktyvų vaidmenį užtikrinant jo įgyvendinimą“.
Ukrainos lyderis pripažino, kad karas su Iranu nukreipė derybininkų dėmesį nuo Ukrainos ir protarpiais net buvo žalingas Kyjivui.
Netrukus po to, kai vasario mėn. pabaigoje įsiplieskė karas, D.Trumpo administracija paskelbė išimtį dėl sankcijų, taikomų Rusijos naftos pardavimui jūroje. Kyjivas atkreipė dėmesį, kad ši išimtis padidins Maskvos pajamas, tačiau mažai prisidės prie kainų sumažinimo.
Balandžio pradžioje, prieš pat baigiantis sankcijų išimties galiojimo terminui, Ukrainos delegacija lankėsi Vašingtone ir spaudė amerikiečius jos nebepratęsti, atskleidė du su šių susitikimų užkulisiais susipažinę Ukrainos pareigūnai.
Jiems buvo pasakyta, kad išimtis bus atšaukta, nurodė šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti privačius diplomatinius pokalbius.
Vis dėlto D.Trumpo administracija pratęsė išimties galiojimą. V.Zelenskis šį žingsnį pasmerkė socialiniuose tinkluose: „Kiekvienas doleris, sumokėtas už Rusijos naftą, yra pinigai karui.“
Interviu Italijos radijui ir socialiniuose tinkluose jis pareiškė: „Rusija vėl sužaidė amerikiečiais – sužaidė Jungtinių Valstijų prezidentu.“
Šis epizodas patvirtino, kad Kyjivas negali pasikliauti Vašingtonu, pripažino abu Ukrainos pareigūnai.
Paklaustas apie išimties sankcijoms pratęsimą ir apskritai apie santykių atšalimą, vienas Baltųjų rūmų pareigūnas elektroniniu paštu atsiuntė pareiškimą, kuriame teigiama, kad D.Trumpas yra optimistiškai nusiteikęs dėl taikos susitarimo.
Kitus smūgius Ukrainai sudavė viceprezidentas J.D.Vance'as. Praėjusį mėnesį karą Ukrainoje aukščiausio rango pareigūnas apibūdino kaip „ginčą dėl kelių kvadratinių kilometrų teritorijos“. Jis suabejojo, ar rytinėje Donecko srityje esančios žemės, kurios sudaro būsimos Ukrainos gynybos stuburą, yra vertos milžiniškų aukų, kad būtų ginamos.
Per spaudos konferenciją V.Zelenskis rėžė: „Su visa derama pagarba, viceprezidentas nedalyvauja derybose.“
Jei jis dalyvautų, pridūrė Ukrainos vadovas, J.D.Vance'as tikriausiai geriau suprastų, „kas iš tikrųjų yra nepriklausomos Ukrainos teritorija“.
Po kelių dienų viceprezidentas pareiškė, kad JAV finansinės paramos Kyjivui nutraukimas ir spaudimas Europai apmokėti sąskaitas už Ukrainos gynybą yra „vienas iš dalykų, kuriais labiausiai didžiuojuosi šios administracijos darbe“.
Nors karo prieš Iraną padariniai tapo iššūkiu V.Zelenskiui, tai taip pat suteikė jam drąsos. Jis išdriso atvirai kritikuoti Vašingtoną ir nepaisyti Amerikos raginimų nutraukti atakas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą.
Daugeliu atžvilgių V.Zelenskio ėjimai panašūs į kitų Europos lyderių, kurie nedrąsiai atsitraukė nuo D.Trumpo, žingsnius.
Europa pakeitė Jungtines Valstijas kaip didžiausia Ukrainos karo finansinė rėmėja. Neseniai suteikta 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos paskola, kurios didelę dalį sudaro karinės išlaidos, duos Kyjivui daugiau galimybių planuoti karą, kurio pabaigos greitu metu tikisi tik nedaugelis.
-
Kremlius įvardijo savo sąlygą Putino ir Zelenskio susitikimui
-
Putino pakalikas įspėjo apie galimą Rusijos karinį susidūrimą su Vakarais
-
Skandalingas buvusios Zelenskio atstovės spaudai interviu: įtūžo visa Ukraina
-
„Spiegel“: Merkel yra viena iš Europos kandidačių deryboms su Putinu
-
Dronai atakavo Rusijos miestą už 1200 kilometrų nuo Ukrainos
-
Kaja Kallas: Vladimiro Putino pozicijų silpnėjimas gali atverti galimybę užbaigti karą Ukrainoje
Ukrainos ambasadorė prie NATO A.Hetmančiuk pažymėjo, kad glaudesnis Ukrainos ir Europos bendradarbiavimas galiausiai gali padėti Kyjivui tapti Europos saugumo ramsčiu.
Ryškiu šios naujosios pasaulio tvarkos pavyzdžiu galima laikyti faktą, kad balandžio pabaigoje D. Trumpas pusantros valandos telefonu kalbėjosi su V.Putinu. Po to V.Zelenskiui taip ir nepaskambino.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
