Stipri stichija pažadino Bevardį, Kambalos, Karymo, Kliučių, Krašeninikovo, Mutnovo ir Avačios ugnikalnius. Trys iš jų iki seisminio įvykio buvo neaktyvūs, o keturi kartais išsiverždavo, tačiau kad prabustų iš karto septyni – tai įvyko pirmą kartą per beveik 300 metų, pažymėjo tarnyba.
„Mes tapome itin retų reiškinių, kuriuos galima pavadinti vulkaninių išsiveržimų paradu, liudininkais. Paskutinį kartą kažkas panašaus įvyko 1737 metais – tada Kamčatkoje taip pat įvyko galingas žemės drebėjimas“, – pasakojo instituto direktorius Aleksejus Ozerovas.
Ypatingą susidomėjimą kelia Krašeninikovo ugnikalnis, kur per savaitgalį įvykusį išsiveržimą pirmą kartą nuo 1463 metų buvo pastebėta lava.
Šiuo metu jame fiksuojami du išsiveržimų tipai – viršūninis ir vidurinis, paaiškino vulkanologijos stoties Kliučių kaime vadovas Jurijus Demjančiukas. Pažymima, kad Kronocko rezervate Krašeninikovo pelenų stulpas siekia 5–6 km aukštį.
Kambalos ugnikalnis taip pat pradėjo rodyti gyvybės ženklus: jis snaudė net kelis dešimtmečius, bet dabar skleidžia „stiprų gurguliavimą“. Pasak J.Demjančiuko, „tai gana pavojingas ugnikalnis“. 1979 m. ekspedicijos metu ten žuvo stoties darbuotojas. Kambalos vulkane fiksuojama seisminė veikla, kuri gali sukelti sprogstamąjį išsiveržimą ir pelenų išmetimą iki 6 km virš jūros lygio.
Tuo tarpu Kliučių ugnikalnyje stiprėja išsiveržimas su lavos nuošliauža. Jos srautas pasiekė 3 km ilgį ir artėja prie Bogdanovičiaus ledyno, kuris jau pradėjo tirpti.
Avačios ugnikalnis taip pat išleidžia garą ir spjaudosi dujomis.
Palyginti ramu ties Bevardžiu ugnikalniu: ten fiksuojamas silpnas ekstruzinis-eksplozinis išsiveržimas, galimi nedideli pelenų išmetimai.
Straipsnyje primenama, kad rugpjūčio 4 d. pabudo ir Mutnovo ugnikalnis – palydovai aptiko terminę anomaliją, jai suteiktas „geltonas“ pavojaus kodas.
Vulkaninė veikla daro įtaką Kamčiatkos turizmo pramonei. Kelionės į Avačios ir Mutnovo ugnikalnius yra vienos iš populiariausių, todėl „skubiai tenka keisti maršrutus, siūlyti svečiams alternatyvas“, pažymėjo gidas Aleksejus Jegelejevas.
„Kol yra didelė tikimybė, kad pasikartos stiprūs požeminiai smūgiai, akmenų griūtys ir nuošliaužos, mes negalime vežti žmonių į tokias vietas“, – pridūrė jis.
Stipriausias per pastaruosius 70 metų žemės drebėjimas Kamčiatkoje įvyko liepos 30 d. Federalinis vieningos geofizikos tarnybos RAN tyrimų centras įspėjo, kad po drebėjimo bus jaučiami iki 7,5 stiprumo pakartotiniai smūgiai, kurios tęsis ne mažiau kaip mėnesį.
