Trečiadienį priimtoje ataskaitoje Europos Parlamentas pažymėjo, kad ES sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos vertybės turi būti nuosekliai įgyvendinamos visose Sąjungos politikos srityse ir valstybėse narėse. Dokumentui pritarta 328 balsais už, 199 prieš ir 98 susilaikius.
Parlamento pranešėja Anna Strolenberg (Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso frakcija) teigė, kad diskusija apie fundamentines teises šiandien Europoje tampa ypač aktuali. Pasak jos, žmogaus teisės nebėra savaime suprantama vertybė nei Europoje, nei už jos ribų.
„Matome, kad fundamentinės teisės Europoje nebėra itin populiarios. Taip pat matome, kas vyksta kitoje Atlanto pusėje, kur Donaldas Trumpas kalba apie jėgos teisę ir stipriojo dominavimą prieš silpnesnįjį. Panaši retorika vis dažniau atsiranda ir Europos Sąjungoje, o ją dar labiau sustiprina internetinė erdvė“, – pažymėjo ji.
Pasak pranešėjos, Europa šiuo metu susiduria su esminiu pasirinkimu.
„Europa turi apsispręsti, ar eis vadinamuoju trumpistiniu keliu, ar liks sąjunga, kurioje fundamentinės teisės iš tiesų turi reikšmę“, – sakė ji.
Technologijų įtaka demokratijai
Vienas svarbiausių ataskaitos skyrių skirtas technologijų, socialinių tinklų ir skaitmeninių platformų poveikiui demokratiniams procesams. Dokumente atkreipiamas dėmesys į augančią užsienio įtaką rinkimams bei algoritmų vaidmenį formuojant politinį turinį.
Anot pranešėjos, pastaraisiais metais fiksuoti užsienio kišimosi atvejai rinkimų kampanijose Rumunijoje, Bulgarijoje ir Sakartvele. Taip pat išskiriama didėjanti technologijų platformų įtaka politiniams procesams.
A.Strolenberg pabrėžė, kad socialiniai tinklai nėra neutralūs.
„Tokios platformos kaip X gali remti tam tikras politines jėgas. Algoritmai dažnai skatina radikalų, ekstremistinį ar neapykantą kurstantį turinį, kuris poliarizuoja visuomenę“, – sakė ji.
Tokios platformos kaip X gali remti tam tikras politines jėgas. Algoritmai dažnai skatina radikalų, ekstremistinį ar neapykantą kurstantį turinį, kuris poliarizuoja visuomenę.
Ataskaitoje siūloma stiprinti apsaugą nuo užsienio įtakos, užtikrinti efektyvesnį turinio moderavimą bei aktyviau įgyvendinti ES teisės aktus, įskaitant Skaitmeninių paslaugų aktą ir Dirbtinio intelekto aktą.
Migracija ir žmogaus teisės pasienyje
Kita reikšminga ataskaitos tema – migracijos politika ir žmogaus teisių užtikrinimas pasienio procedūrose. Dokumente pabrėžiama, kad įgyvendinant migracijos paktą fundamentinės teisės turi išlikti pagrindiniu principu.
Pranešėja akcentavo, kad prieglobsčio prašytojai negali būti sulaikomi vien dėl to, jog prašo prieglobsčio.
Ataskaitoje taip pat kritikuojami žmogaus teisių pažeidimai pasienyje. Kaip pavyzdžiai minimi neteisėti migrantų išstūmimai Graikijoje ir Bulgarijoje.
Dokumente raginama kurti nuolatines paieškos ir gelbėjimo operacijas Viduržemio jūroje bei apsaugoti humanitarinius darbuotojus.
Komentuodama Italijos ir Albanijos bendradarbiavimą migracijos srityje, pranešėja rėmėsi asmenine patirtimi lankantis migrantų centruose Albanijoje.
Pasak jos, dalis ten gyvenančių žmonių nesuprato, kodėl buvo apgyvendinti centruose ir kiek laiko juose turės likti. Pranešėja taip pat išreiškė susirūpinimą dėl migrantų sveikatos būklės ir galimo perteklinio medikamentų vartojimo juos laikant centruose.
Nerimas dėl moterų teisių ir smurto internete
Ataskaitoje daug dėmesio skiriama smurtui dėl lyties ir moterų teisių padėčiai. Pranešėja pažymėjo, kad pastaraisiais metais stiprėja pasipriešinimas moterų teisėms, ypač internetinėje erdvėje.
Vienu iš iššūkių įvardijamas dirbtinio intelekto naudojimas kuriant seksualizuotus moterų atvaizdus internete.
„Jeigu Europa nori išsaugoti pažangą moterų teisių srityje, turime rimtai vertinti internetinį smurtą ir dirbtinio intelekto keliamą žalą“, – sakė ji.
Jeigu Europa nori išsaugoti pažangą moterų teisių srityje, turime rimtai vertinti internetinį smurtą ir dirbtinio intelekto keliamą žalą.
Anot pranešėjos, nerimą kelia ir radikalėjančios jaunuolių grupės, ypač dalies jaunų vyrų požiūris į lyčių lygybę. Ataskaitoje pabrėžiama, kad dalis Z kartos vyrų mano, jog vyrai yra geresni lyderiai už moteris, o kai kurie pateisina smurtą santykiuose. Todėl siūloma daugiau dėmesio skirti seksualiniam švietimui bei prevencijai mokyklose.
LGBT teisės ir pilietinės visuomenės erdvė
Kalbėdama apie LGBT bendruomenės teises, A.Strolenberg pabrėžė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo dėl Vengrijos svarbą.
„Teismas aiškiai pasakė, kad LGBT teisių ribojimas Vengrijoje prieštarauja ES sutartims“, – sakė ji.
Anot pranešėjos, svarbiausias etapas dabar – šių sprendimų įgyvendinimas praktikoje. Ataskaitoje taip pat primenama piliečių iniciatyva uždrausti konversijos terapiją visoje Europoje.
Kita svarbi tema – mažėjanti pilietinės visuomenės erdvė. Dokumente pažymima, kad nevyriausybinės organizacijos vis dažniau susiduria su reputacinėmis atakomis ir finansavimo neapibrėžtumu.
Ataskaitoje siūloma kurti Europos pilietinės erdvės indeksą, kuris leistų stebėti, kaip valstybėse narėse užtikrinamos sąlygos pilietinei visuomenei veikti. Taip pat siūloma stiprinti greito reagavimo mechanizmus žmogaus teisių gynėjams bei organizacijoms.
