Nustatoma atsižvelgus į kelis rodiklius
Lietuvoje pastatai skirstomi į devynias energinio naudingumo klases – nuo žemiausios G iki aukščiausios A++. Pastatai, atitinkantys A++ klasę, pasižymi itin mažu energijos suvartojimu.
Anot Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovo dr. Karolio Banionio, pastato energinė klasė nustatoma pagal visumą techninių ir energinių rodiklių, apibūdinančių jo šilumines savybes, energijos vartojimo efektyvumą ir naudojamus energijos šaltinius.
„Pirmiausia vertinami atitvarų – sienų, stogo, grindų, langų, durų ir kt. – šilumos nuostoliai. Taip pat svarbu, kiek energijos pastatas panaudoja šildymui. Jei įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, vertinami ir jos techniniai parametrai. Reikšmingos ir vidinių konstrukcijų – pertvarų bei perdangų – šiluminės savybės, ypač jei pastate įrengti autonominiai šildymo sprendimai. Taip pat įvertinamas neatsinaujinančios pirminės energijos naudojimo efektyvumas visoms pagrindinėms funkcijoms: šildymui, vėsinimui, vėdinimui, apšvietimui ir karšto buitinio vandens ruošimui“, – teigia K. Banionis.
Eksperto teigimu, aukštesnių klasių pastatams taikomi griežtesni reikalavimai – pavyzdžiui, A++ klasės pastate daugiau nei pusė pirminės energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Galiausiai, vertinamos ir metinės pirminės energijos sąnaudos (ar neperžengiama riba, kurios pastatas negali viršyti, jei siekiama C, B, A, A+ ar A++ klasės) bei pastato sandarumas, kuris tiesiogiai susijęs su šilumos išlaikymu.
Žemesnė klasė slepia papildomus kaštus
Nors aukštesnės energinės klasės būstas ilgainiui leidžia sutaupyti dėl mažesnių eksploatacijos sąnaudų, gyventojai vis dar renkasi ir žemesnės klasės statinius. Pasak KTU atstovo, tam įtakos turi ne vienas veiksnys.
„Jei būsto pasirinkimo galimybių pakanka, kaina tampa vienu svarbiausių sprendimą lemiančių veiksnių. Aukštesnės klasės, ypač renovuotuose namuose esantys būstai, dažniausiai kainuoja daugiau nei analogiško ploto butai žemesnės klasės pastatuose. Dėl to žemesnės klasės būstas gali pasirodyti patrauklus siekiantiems sutaupyti. Tačiau po žemesne pradine kaina dažnai slepiasi „nematomi kaštai“ ir vėliau savininkui tenka patirti didesnes šildymo, priežiūros ar net remonto išlaidas“, – sako K. Banionis.
Eksperto teigimu, lyginant D klasės pastatą su A++ klasės namu, šildymui reikalingos energijos sąnaudos gali skirtis net apie 70 proc. Pavyzdžiui, remiantis atliktais tyrimais, 1000 m² pastate energijos sąnaudų skirtumas tarp C ir A++ klasių siekia apie 55–60 proc., tarp B ir A++ – apie 50 proc. Svarbu pabrėžti, kad šie duomenys grindžiami standartinėmis sąlygomis, tai yra, patalpose ir lauke atitinkamai esant norminėms temperatūroms.
Ne tik finansinis, bet ir socioekologinis klausimas
Pakelti seniau statyto daugiabučio energinio naudingumo klasę galima atlikus kompleksinę pastato renovaciją. Anot Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks atnaujinimas atneša ne vien techninius, bet ir akivaizdžiai juntamus gyvenimo kokybės pokyčius. Atnaujinami fasadai, dažnai įstiklinami balkonai, pastatas įgauna šiuolaikiškesnį vaizdą, dar svarbesni pokyčiai – vidiniai, atnešantys komfortą.
„Renovuotuose daugiabučiuose sutvarkomi šilumos mazgai, modernizuojamos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos. Tai reiškia ne tik didesnį šilumos vartojimo efektyvumą, bet ir realią naudą gyventojams – pavyzdžiui, nebereikia ilgai laukti, kol iš čiaupo pradeda tekėti šiltas vanduo. Be to, diegiamos mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija užtikrina nuolatinį šviežio oro srautą be papildomų šilumos nuostolių. Tai tiesiogiai veikia ne tik mikroklimatą, bet ir patalpų oro kokybę, kartu ir žmonių savijautą. Galiausiai, visi šie sprendimai padeda mažinti energijos sąnaudas, todėl sumažėja išlaidos“, – sako pašnekovas.
Pasak M. Statulevičiaus, energijos vartojimo efektyvumas – ne tik finansinis, bet ir socioekologinis klausimas. Aukštesnės energinės klasės pastatuose sumažėja sunaudojamos šilumos energijos poreikis, į aplinką išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Toks efektyvesnis vartojimas prisideda prie gamtos išteklių tausojimo ir mažina poveikį klimatui. Energijos taupymas ir perėjimas prie atsinaujinančių išteklių yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos energetine nepriklausomybe ir siekiu atsisakyti iškastinio kuro, ypač importuojamų dujų. Taigi energinio efektyvumo didinimas yra ne tik būdas taupyti, bet ir svarbus žingsnis link atsakingesnio, tvaresnio ir saugesnio gyvenimo visos šalies mastu.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
