Anot susisiekimo ministro Juro Taminsko, projektas yra daugiau nei vien pastato atnaujinimas – tai investicija į strategiškai svarbią susisiekimo su Kuršių nerija infrastruktūrą ir kokybiškesnę kelionę tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams.
„Vienas iš mano tikslų yra Klaipėdos uosto ir perkėlos susijungimas su miestu, nes kaip uostas veiks be miesto ir atvirkščiai? Svarbu pritraukti miestiečius leisti laiką šiose viešosiose erdvėse, nes tai yra artimiausias kelias pasiekti marias. Linkiu, kad šis pastatas nebūtų ne tik administracinis pastatas, bet ir taptų klaipėdiečių ir miesto svečių traukos centru“, – sako susisiekimo ministras J. Taminskas.
Linkiu, kad šis pastatas nebūtų ne tik administracinis pastatas, bet ir taptų klaipėdiečių ir miesto svečių traukos centru.
Pokyčius pirmiausia pajus keleiviai
Rekonstruotame beveik 2,5 tūkst. kv. metrų pastate įrengta keleivių laukimo salė, kurios iki šiol Naujojoje perkėloje nebuvo, bilietų savitarnos terminalai bei specialiųjų poreikių turintiems žmonėms pritaikytos erdvės. Projektas įgyvendintas per 33 mėnesius, jo vertė – 13,8 mln. eurų be PVM.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, projektas svarbus ir platesniame uosto vystymo kontekste – jis rodo, kad intensyvi uosto veikla gali būti derinama su kokybiška miesto aplinka ir žmonėms atviromis erdvėmis.
„Smiltynės perkėla yra neatsiejama Klaipėdos uosto dalis. Visų pirma, ji yra apie žmones – apie patikimą, kasdienį ir nepertraukiamą judėjimą tarp žemyninės Lietuvos dalies ir Kuršių nerijos. Dar dažais kvepiantis Naujosios perkėlos terminalas yra svarbus žingsnis teikiant kokybiškesnes paslaugas keleiviams. Ji taip pat tampa ir organiška Klaipėdos uosto plėtros dalimi – centrinėje dalyje iš vandens kylantis
Kruizinių laivų terminalas jungs užsienio laivus ir žmones, o Naujosios perkėlos terminalas kvies kasdieniams jaukiems pasimatymams su uostu. Šiandien galime matyti, kaip Klaipėdos uostas tampa dar atviresniu ir dar patogesniu visiems“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pasak „Smiltynės perkėlos“ vadovo Mindaugo Čiako, įgyvendinant projektą daugiausia dėmesio skirta tam, kad viena svarbiausių kelionių į Kuršių neriją jungčių būtų patogi ir prieinama visiems keleiviams.
„Tikslas, kad keleivio kelionė būtų patogi nuo pat atvykimo į perkėlą. Naujoje stotyje atsirado erdvi laukimo zona, šiuolaikiškos keleivių aptarnavimo priemonės ir skirtingiems žmonių poreikiams pritaikytos erdvės. Tai pokyčiai, kuriuos kasdien besikeliantys gyventojai ir miesto svečiai pajus iš karto“, – sako M. Čiakas.
Atnaujintoje teritorijoje įrengta beveik šimtas naujų automobilių stovėjimo vietų, keturios iš jų pritaikytos elektromobiliams įkrauti. Taip pat pastatas pasiekė A energinio naudingumo klasę – iki rekonstrukcijos jo energinė klasė buvo F.
M. Čiako teigimu, nors bendras pastato plotas sumažėjo, nuo šiol patalpomis bus galima naudotis gerokai efektyviau.
„Siekėme ne didesnio, o funkcionalesnio pastato. Naujas išplanavimas leidžia efektyviau išnaudoti erdves, užtikrinti geresnes sąlygas keleiviams ir darbuotojams bei tikslingiau valdyti pastato išlaikymo sąnaudas“, – pažymi „Smiltynės perkėlos“ vadovas.
Nauja viešoji erdvė prie Kuršių marių
Daugiau kaip 6 tūkst. kv. metrų rekonstruotos teritorijos skirta viešosioms erdvėms. Čia įrengtos poilsio zonos, želdynai ir laivų išlydėjimo terasa, iš kurios atsiveria Kuršių marių, uosto ir Kuršių nerijos panorama.
Klaipėdos miesto mero Arvydo Vaitkaus teigimu, Naujosios perkėlos rekonstrukcija svarbi ne tik keleiviams – iki šiol daugiausia funkcinė uosto teritorija tampa miestui atvira viešąja erdve prie Kuršių marių.
„Klaipėdos ryšys su vandeniu yra neatsiejama miesto tapatybės dalis, todėl svarbu, kad pakrantės būtų prieinamos ir patrauklios visuomenei. Atnaujinus Naująją perkėlą, iki šiol daugiausia funkcinė teritorija įgauna platesnę reikšmę – ji tampa visaverte miesto viešųjų erdvių dalimi. Tai ypač svarbu, turint omenyje, kad ši jungtis veda į Kuršių neriją – unikalią, UNESCO saugomą teritoriją, kurią kasmet aplanko tūkstančiai žmonių“, – sako A. Vaitkus.
Pastato architektūra taip pat atspindi išskirtinę Naujosios perkėlos vietą – industrinio Klaipėdos uosto ir UNESCO saugomos Kuršių nerijos sandūrą.
Naujosios perkėlos modernizavimas nuosekliai vykdomas nuo 2019 metų. Per šį laikotarpį rekonstruota automobilių aptarnavimo zona, įrengtos naujos transporto eilės ir kasos, įsigytas keleivinis-krovininis keltas „Klaipėda“, atnaujintos keltų pakrovimo bei iškrovimo rampos.
Keleivių stoties atidarymas užbaigia svarbų infrastruktūros atnaujinimo etapą, tačiau bendrovės transformacija tuo nesibaigia.
