Energetikos sektoriaus atstovai sutaria, kad Klaipėdos uosto reikšmė seniai peržengė tradicinio transporto mazgo ribas. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, skystųjų energijos produktų terminalas, Klaipėdos regione esanti elektros jungtis su Švedija „NordBalt“, o ateityje – ir jūrinio vėjo energetikos projektai, uostą ir jo prieigas jau pavertė ir išlaikys strateginiu energetikos tašku, turinčiu tiesioginės įtakos Lietuvos energetinei nepriklausomybei bei atsparumui geopolitinėms grėsmėms.
Per pastaruosius dešimt metų būtent Klaipėdoje ir uoste veikiančioje energetikos infrastruktūroje buvo įgyvendinti sprendimai, leidę Lietuvai atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių, diversifikuoti energijos tiekimą ir tapti svarbia regioninio energetinio saugumo dalimi. Tačiau energetinės transformacijos procesas nesibaigia – kartu su tradicine uosto infrastruktūra čia vystomi ir nauji projektai, kurie turėtų stiprinti Lietuvos energetinį savarankiškumą ateityje.
Tapo vienu svarbiausių Lietuvos energetikos objektų
Energetikos viceministras Gabrielius Gorbačevskis sako, kad Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimas buvo nuoseklus daugelio metų darbas.
„Lietuva yra ženkliai sustiprinusi savo energetinę nepriklausomybę. Pagrindinis faktorius – atsisakėme rusiškų energijos išteklių. Nulis elektros iš rusijos, nulis dujų iš rusijos, nulis naftos iš rusijos. Tai trys nuliai“, – sako viceministras.
Jo teigimu, šiandien Lietuva yra gerokai labiau diversifikavusi energijos tiekimo grandines ir integravusis į Europos bei pasaulio rinkas, o svarbiausias vaidmuo šiame procese tenka Klaipėdai ir uoste veikiančiai energetikos infrastruktūrai.
Pasak viceministro, kalbant apie energetinį saugumą svarbu vertinti ne vieną objektą, o visą Klaipėdos uoste ir jo prieigose veikiančią energetinę infrastruktūrą.
„Klaipėdos uostas yra Klaipėdos energetinės infrastruktūros dalis. Aš pasakyčiau, kad bendrai tai yra pagrindiniai Lietuvos energetikos vartai“, – sako G. Gorbačevskis.
Jo teigimu, per Klaipėdos SGD terminalą vyksta pagrindinis gamtinių dujų importas ne tik Lietuvai, bet ir platesniam regionui – Latvijai, Estijai, Suomijai, dalis dujų pasiekia Lenkiją bei Ukrainą. Klaipėdos regione taip pat veikia elektros jungtis „NordBalt“, jungianti Lietuvą su Švedija, bei „KN Energies“ valdomas skystųjų energijos produktų terminalas.
„Klaipėda yra strateginė ir kritinė energetinės infrastruktūros dalis, per kurią užtikrinamas pagrindinių energetikos išteklių importas į valstybę. Galima sakyti, kad tai yra pagrindinis tiekimo garantas“, – sako G. Gorbačevskis.
Nuo priklausomybės vienam tiekėjui iki pasaulinių energijos rinkų
AB „KN Energies“ vadovas Darius Šilenskis prisimena, kad iki pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje veikiančio Klaipėdos SGD terminalo „Independence“ darbo pradžios Lietuva gamtines dujas gaudavo tik iš vieno tiekėjo – „Gazprom“.
„Už dujas buvome priversti mokėti vidutiniškai 40 proc. daugiau nei kitos Europos Sąjungos šalys. Atsiradus alternatyvai, t. y. pradėjus veikti „Independence“, Lietuva įgijo derybinę galią tiekti gamtines dujas iš viso pasaulio laivais“, – sako jis.
Pasak D. Šilenskio, per dešimtmetį Lietuvos energetinis saugumas pasikeitė iš esmės. Jei anksčiau valstybė buvo priklausoma nuo vieno tiekimo šaltinio ir vienos krypties, šiandien turi prieigą prie pasaulinių energijos rinkų, gali rinktis tiekėjus ir užsitikrinti alternatyvas net sudėtingiausių geopolitinių krizių metu.
„Klaipėdos uostas yra vieninteliai Lietuvos jūriniai vartai į pasaulines energijos rinkas. Per jį Lietuvą pasiekia energijos ištekliai, kurie nėra susieti su vienu tiekėju ar viena geopolitine kryptimi. Būtent ši galimybė diversifikuoti tiekimą ir yra energetinio saugumo pagrindas“, – antrindamas viceministrui sako D. Šilenskis.
Tačiau SGD terminalas yra tik dalis bendro uosto energetikos paveikslo. Klaipėdos uoste veikianti „KN Energies“ valdoma infrastruktūra sudaro sąlygas importuoti ir eksportuoti skystuosius energijos produktus – naftos, chemijos produktus bei biodegalus. Taip pat Subačiuje bendrovės valdoma infrastruktūra užtikrina Lietuvos strateginio kuro rezervo saugojimą.
Pasak D. Šilenskio, tai reiškia, kad Klaipėdos uostas atlieka platesnę funkciją – jis yra ne tik logistikos centras, bet ir valstybės atsparumo infrastruktūra.
„Kitaip tariant, Klaipėdos uostas yra vieta, kur energetinis saugumas tampa praktiškai įgyvendinamas: per alternatyvius tiekimo kelius, saugojimo pajėgumus, tarptautines rinkas ir galimybę greitai reaguoti į pokyčius“, – teigia D. Šilenskis.
Išlaikė pirmąjį didįjį egzaminą
Energetinis saugumas ilgą laiką buvo vertinamas kaip prevencinė investicija. Tačiau rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, jo svarba tapo akivaizdi visai Europai.
Pasak G. Gorbačevskio, Lietuva į energetinę nepriklausomybę investavo gerokai anksčiau nei daugelis Vakarų Europos valstybių. Todėl 2022-aisiais, kai Europa skubiai ieškojo alternatyvų rusiškiems energijos ištekliams, Lietuva jau turėjo veikiančią uosto energetikos infrastruktūrą ir realius alternatyvius tiekimo kelius.
„Po pilnos skalės rusijos agresijos Ukrainoje daugumoje Vakarų Europos šalių požiūris į energetinį saugumą supanašėjo į Lietuvos požiūrį. Manau, kad mes įrodėme, kad mūsų pasirinkta kryptis ir politika ilgai iki rusijos agresijos Ukrainoje yra teisinga“, – sako jis.
D. Šilenskis pritaria, kad Lietuva svarbiausias pamokas buvo išmokusi dar prieš 2022 m. energetikos krizę – tada, kai buvo priimtas sprendimas investuoti į kritiškai svarbią infrastruktūrą, pirmiausia Klaipėdos SGD terminalą.
Jau veikianti infrastruktūra uoste leido ne tik užtikrinti savo poreikius, bet ir prisidėti prie platesnio regiono energetinio saugumo.
„Iki SGD terminalo mes buvome energetinė sala, priklausėme nuo dujų tiekimo tik iš kaimyno, kuris niekada nebuvo draugiškas mūsų atžvilgiu. Ir vienintelis būdas išvengti ekonominio šantažo – būti savarankiškais“, – sako D. Šilenskis.
Šiandien Klaipėdos SGD terminalo reikšmė iš tiesų gerokai peržengia Lietuvos ribas. Juo naudojasi Baltijos šalys, Suomijos, Lenkijos, Ukrainos ir kitų valstybių įmonės. Daugiau nei pusė terminalo pajamų surenkama iš užsienio klientų.
Pasak D. Šilenskio, be „Independence“ Lietuvos energetikos vaizdas šiandien būtų gerokai niūresnis.
Iki SGD terminalo mes buvome energetinė sala.
„Klausimas būtų buvęs ne tik, kiek mokame už dujas, bet ir, ar kritiniu momentu jų apskritai turime. Terminalas leido šio scenarijaus išvengti“, – sako jis.
Naujų grėsmių nestinga
Nors energetinė priklausomybė nuo rusijos jau tapo praeitimi, naujų grėsmių netrūksta. Kuo svarbesnė tampa uosto ir Klaipėdos energetikos infrastruktūra, tuo daugiau dėmesio tenka jos apsaugai.
D. Šilenskis tarp svarbiausių rizikų įvardija geopolitinį nestabilumą, kibernetines atakas, dezinformaciją bei tiekimo grandinių pažeidžiamumą. G. Gorbačevskis atkreipia dėmesį ir į Baltijos jūros regione fiksuojamus infrastruktūros pažeidimus bei dronų incidentus.
Pasak viceministro, pastarųjų metų įvykiai Latvijoje ir Estijoje rodo, kad energetikos objektai regione gali tapti įvairių incidentų taikiniais. Dėl to Lietuva šias rizikas vertina rimtai ir stiprina kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą.
Siekiant apsaugoti strateginius objektus, stiprinama fizinė apsauga, diegiamos bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemos, apsauginiai barjerai, planuojamas kritinės įrangos rezervo kaupimas.
SGD terminalo apsauga taip pat nuolat stiprinama. Terminalą saugo Viešojo saugumo tarnyba ir kitos šalies saugumu besirūpinančios institucijos, o virš terminalo yra įteisinta neskraidymo zona.
„Tokios svarbos energetinis objektas yra saugomas ne tik iš oro, bet ir paviršiuje, taip pat saugoma ir povandeninė jo dalis“, – teigia D. Šilenskis.
Kitas etapas – energetikos transformacija
Pašnekovai sutaria, kad Lietuvos energetinės nepriklausomybės istorija nesibaigia SGD terminalu, o Klaipėdos uosto vaidmuo šiame procese ateityje gali dar labiau augti.
Pasak G. Gorbačevskio, vienas svarbiausių artimiausio dešimtmečio projektų bus antroji elektros jungtis su Lenkija „Harmony Link“, kurią planuojama įgyvendinti iki 2030 metų. Jo teigimu, ji sustiprintų Lietuvos integraciją su kontinentinės Europos tinklais ir padidintų elektros prekybos galimybes.
Taip pat sparčiai auga atsinaujinančios energetikos pajėgumai. Šiemet Lietuva jau perkopė 6 GW saulės ir vėjo elektrinių ribą, o iki šios Seimo kadencijos pabaigos planuojama pasiekti 8 GW.
Tačiau vien saulės ir vėjo neužtenka. Todėl didelis dėmesys skiriamas kaupikliams, lanksčiai elektros gamybai, žaliojo vandenilio technologijoms ir kitoms inovacijoms.
Panašias kryptis mato ir „KN Energies“. Bendrovė vysto naujųjų energijų projektus – CO₂ infrastruktūrą, vandenilio sprendimus, biometano iniciatyvas bei SGD terminalo elektrifikaciją.
Vienas ambicingiausių projektų – planuojamas CO₂ perkrovos terminalas Klaipėdos uoste, kuris taptų tarpvalstybinės anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir ilgalaikio saugojimo grandinės dalimi. Projektas apimtų anglies dioksido surinkimą ir transportavimą į CO₂ perkrovos terminalą Klaipėdos uoste, iš kurio jis būtų gabenamas į nuolatinio saugojimo vietas Šiaurės jūroje.
Ateities strateginis projektas greičiausiai bus ne vienas konkretus objektas, o visa energetikos transformacija.
„KN Energies“ vadovo D. Šilenskio teigimu, ateities strateginis projektas greičiausiai bus ne vienas konkretus objektas, o visa energetikos transformacija.
„Jei „Independence“ simbolizavo Lietuvos ištrūkimą iš energetinės priklausomybės, tai kitas strateginis tikslas turėtų simbolizuoti Lietuvos perėjimą į energetikos kūrėjos ir regioninės transformacijos lyderės vaidmenį“, – sako jis.
Uosto reikšmė tik didės
Energetikos viceministras neabejoja, kad Klaipėdos uosto vaidmuo ateityje taps dar svarbesnis. Viena iš priežasčių – planuojama jūrinių vėjo parkų plėtra Baltijos jūroje.
„Žiūrint į ateitį, Klaipėdos uostas galėtų turėti dar reikšmingesnę poziciją, nes pagal mūsų strategiją planuojame jūrinius vėjo parkus. Jų aptarnavimas ir statyba turėtų vykti iš uosto“, – sako G. Gorbačevskis.
Klaipėdos uostas galėtų turėti dar reikšmingesnę poziciją, nes pagal mūsų strategiją planuojame jūrinius vėjo parkus.
Per dešimtmetį Klaipėdos uostas tapo ne tik svarbiausiais Lietuvos jūriniais vartais, bet ir vienu reikšmingiausių šalies energetinio saugumo objektų. Būtent čia sutelkta infrastruktūra, leidžianti Lietuvai apsirūpinti energijos ištekliais iš pasaulinių rinkų, stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir kurti naujos kartos energetikos projektus.
Todėl kalbant apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę, Klaipėdos uostas tampa ne šalutine aplinkybe, o viena esminių sąlygų, leidžiančių valstybei būti savarankiškesnei, atsparesnei ir mažiau pažeidžiamai geopolitinių krizių akivaizdoje.
Tiesa, viceministras ragino nepamiršti, kad, energetinio saugumo svarba neapsiriboja vien energetikos sektoriumi – ji tiesiogiai susijusi su šalies ekonominiu stabilumu ir žmonių kasdienybe.
„Energetinis saugumas yra kiekvieno mūsų kasdienio stabilumo pagrindas. Energetikos nepriklausomybė nuo vieno šaltinio reiškia saugesnę ir stipresnę ekonomiškai Lietuvą rytoj“, – sako G.Gorbačevskis.
