Patalpų oro kokybė lemia kasdienę savijautą
Senos statybos daugiabučiuose galime susidurti su nematomais, bet nuolat veikiančiais, per ilgą laiką atsiradusiais sveikatos rizikos veiksniais. Pirmiausia, pasak Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus specialistės Justinos Indriliūnaitės, netinkamas mikroklimatas ir prasta oro kokybė namuose gali tiesiogiai paveikti tiek fizinę, tiek emocinę gyventojų sveikatą.
„Nors kai kurie teršalai patenka iš išorės, dauguma jų susidaro pastato viduje – pavyzdžiui, naudojant buitines valymo priemones, deginant dujas maistui ruošti ar kitą kurą patalpoms šildyti. Baldai ir statybinės medžiagos taip pat gali išskirti teršalus, o drėgmės trūkumas ar jos perteklius ir prasta vėdinimo sistema – dar labiau padidinti taršą. Patalpose, kuriose oro temperatūra per aukšta, žmonės dažniau gali jausti nuovargį, diskomfortą, taip pat gali pasireikšti net dehidratacija, tuo tarpu esant per žemai temperatūrai gali atsirasti drebulys bei didesnė peršalimo rizika, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms“, – sako pašnekovė.
J. Indriliūnaitė priduria, kad nepakankamas arba pernelyg didelis drėgmės lygis taip pat turi reikšmingą poveikį. Per drėgnas oras skatina pelėsio ant paviršių atsiradimą, o per sausas – sausina gleivines ir odą. Tai gali padidinti organizmo jautrumą alergijoms bei infekcijoms.
Seni vamzdynai paveikia geriamąjį vandenį
Prie oro kokybės problemų prisideda ir kita, ne mažiau svarbi sritis – geriamojo vandens kokybė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad senos statybos pastatų vidaus vandentiekio vamzdynai gali paveikti tiek cheminius, tiek mikrobiologinius, tiek juslinius vandens rodiklius. Senuose vamzdynuose susidarančios geležies ir mangano nuosėdos didina šių elementų koncentraciją vandenyje, todėl gali pakisti jo spalva, skonis ir kvapas.
Dar svarbiau tai, kad dėl medžiagų migracijos iš vidaus vandentiekio sistemos įrenginių į geriamąjį vandenį gali patekti švinas, kadmis, varis ir kitos cheminės medžiagos. Šie sunkieji metalai kelia ypatingą riziką sveikatai: pavyzdžiui, švinas gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį nervų sistemai, kadmis – inkstų funkcijoms, o vario perteklius – virškinimo sistemai. Ilgainiui šios medžiagos gali kauptis organizme ir sukelti lėtinius sveikatos sutrikimus.
Geresnis miegas ir atsparumas infekcijoms
Visų šių rizikų fone renovacija tampa viena veiksmingiausių priemonių, galinčių pagerinti gyvenimo kokybę tiek higienos, tiek komforto atžvilgiu. Kaip teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų vystytojas Vaidas Pribušauskas, renovuojamuose daugiabučiuose įrengus šiuolaikines vėdinimo sistemas, patalpose nebesikaupia perteklinė drėgmė. Taip išvengiama ne tik nemalonaus kvapo, bet ir sveikatai pavojingų mikroorganizmų dauginimosi. Apšiltinus pastato atitvaras nebelieka šaltų paviršių ir nebesusidaro sąlygos kondensatui kauptis ant sienų ar langų, todėl išnyksta ir palanki terpė pelėsiui.
Mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija pagerina oro cirkuliaciją ir sumažina anglies dioksido (CO₂) kiekį patalpose, todėl oras tampa šviežesnis ir sveikesnis. Dėl geresnės oro kokybės pagerėja savijauta ir darbingumas, nes padidėjęs CO₂ kiekis patalpose gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, nuovargį, mieguistumą ir apsunkinti dėmesio sukaupimą.
„Be išvardintų dalykų renovacija padeda sumažinti ir išorinio triukšmo lygį patalpose, kadangi nauji langai bei pagerintos sienų konstrukcijos geriau izoliuoja garsą. Iš pradžių gyventojai dažniausiai pastebi tik mažesnes šildymo sąskaitas ar atnaujintą namo išvaizdą. Tačiau laikui bėgant atsiskleidžia ir „nematomi“ pokyčiai – patalpose palaikoma tolygesnė temperatūra, oras tampa gaivesnis, nebesikaupia perteklinė drėgmė. Gyventojai dažnai pajunta, kad pagerėja miego kokybė ir rečiau serga peršalimo ligomis“, – teigia ekspertas.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, neseniai buvo pratęstas ir galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
