Sekite 15min Google
Tiek aukščiausių šalies vadovų, politikų vienoje vietoje Šventoji gal dar nė nėra mačiusi. Ir prezidentas, ir premjeras, ir ministrai, ir partijų lyderiai. Į susitikimą pajūryje gausiai rinkosi vietos gyventojai, mokiniai ir net auklėtojų lydimi darželinukai.
Prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad Šventosios uostas dar Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės metu buvo reikšmingas.
„Net Pirmoji Nepriklausoma Lietuvos Respublika, tarpukariu suplanavusi ir pastačiusi Šventosios uostą, pristigo laiko iš pelenų prikelti uosto. Vis dėlto šiandien aš neabejoju: šį kartą Šventajai ir Lietuvai tikrai pavyks“, – teigė šalies vadovas.
Anot G.Nausėdos, naujasis uostas – tai galimybė ne tik Šventajai, bet ir visam regionui.
G.Nausėda akcentavo Belgijos pavyzdį. Ši šalis turi vos 60 km jūros pakrantės, bet net 5 uostus.
„Lietuva yra jūrinė valstybė, o jūrinė valstybė gyvena jūra, kuria ryšį su jūra, stato uostus, augina buriuotojus ir nebijo žiūrėti toli į horizontą“, – vaizdžiai renginio metu kalbėjo susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės prezidentas Robertas Dargis renginio metu teigė, kad šio uosto statybos – tarsi kertinis akmuo jūrinei strategijai.
„Jūrine valstybe tampama tada, kai požiūris į jūrą tampa artimas“, – kalbėjo R.Dargis.
2011-aisiais uosto direkcija, tuomet vadovaujama Eugenijaus Gentvilo, surengė iškilmingą Šventosios uosto atidarymą. Uosto įplaukos kanalas buvo išgilintas, tačiau to nepakako. Jau per naktį didesnės grimzlės laivams Šventosios uostas vėl tapo per seklus – nepastačius molų Baltijos bangos labai greitai smėliu užnešė kanalą į uostelį.
2018-aisiais Vyriausybės nutarimu Šventosios uostas perduotas Palangos savivaldybei. Palangos meras Šarūnas Vaitkus renginio metu pripažino, kad iš pradžių net mintis turėti uostą atrodė kaip didžiulė avantiūra.
„Sulaukėme tuometinio Vyriausybės kanclerio skambučio. Pakvietė atvykti į Vilnių. Tuometiniai Vyriausybės vadovai pasakė, kad reikalinga iniciatyva iš savivaldybės, nes jau parengti dokumentai pasens ir nieko nebus.
Pasikviečiau savo komandą, pasakiau, koks iššūkis, kuris skambėjo kaip avantiūra, nes jei valstybė negeba pastatyti uosto, kaip galės savivaldybė“, – prisiminė Š.Vaitkus.
- Du nauji išoriniai molai suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų.
- Numatyta pastatyti 647,5 metro ilgio pietinį molą ir 402,5 metro ilgio šiaurinį molą.
- Palei pietinio molo ilgį numatyta įrengti 9 metrų pločio promenadą, skirtą pėstiesiems ir uosto lankytojams.
- Šiaurinis molas pirmiausia atliks krantosauginę funkciją – sulaikys smėlio sąnašas ir padės užtikrinti stabilų įplaukos funkcionavimą. Dėl savo konstrukcijos jis nebus skirtas lankytojams ar pasivaikščiojimams.
- Hidrotechniniai statiniai bus įrengiami naudojant akmens riedulius, gelžbetonio ir metalo konstrukcijas.
Birželį savivaldybė pasirašė sutartį su rangovais. Šie įsipareigojo jau rudenį pradėti darbus pakrantėje ir užbaigti molus per dvejus metus. Pasirašytos rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų. Darbus atliks UAB „Tilsta“.
Renginio metu „Tilstos“ generalinis direktorius Algirdas Grinaveckas teigė, kad molai bus dar 2028-aisiais. „Noriu pažadėti prieš visus, kad šis projektas mūsų rankomis bus įgyvendintas ir mes čia susitiksime 2028-ųjų vasarą“, – teigė jis. Su šiuo projektu dirbs 11 inžinierių.
