Susirašinėjimas naudos neduoda
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas tvirtina, kad sostinės savivaldybė jau ne vienerius metus susirašinėja su SAM dėl galimybių didinti atlyginimus bent jau šeimos gydytojams, nes savivaldybė turi keletą siūlymų, kaip sumažinti gydytojams administracinį krūvį ir pan., tačiau šis klausimas nejuda iš vietos. Ir, kaip pabrėžia vicemeras, tai nėra susiję su dabartiniu ministru Aurelijumi Veryga – taip buvo ir anksčiau.
Todėl miestas nusprendė pats imtis iniciatyvos ir skirti papildomai pinigų atlyginimams, taip pat sumažinti darbo krūvius, pagerinti sąlygas ir medikams, ir pacientams. O schema, anot G.Palucko, paprasta: nors medikų atlyginimus SAM reguliuoja centralizuotai skirdama privalomojo sveikatos draudimo (PSD) krepšelius, bet savivaldybė pagal įstatymą yra atsakinga už pirminę sveikatos apsaugą, šių paslaugų organizavimą ir teikimą mieste. O tai yra visų pirma šeimos gydytojai.
„Tai, ką galime patys daryti, imamės daryti“, – teigė G.Paluckas ir sudėliojo Vilniaus savivaldybės planą: miestas administracinės naštos gydytojams pakeisti negali, tačiau gali sumažinti apylinkes, o kartu ir gydytojų darbo krūvius, nes jiems reikėtų aptarnauti mažiau pacientų. O metinius įkainius, kuriuos medicinos įstaigos gauna už kiekvieną pacientą (nuo 57 eurų už kūdikius iki 25 eurų už darbingo amžiaus pacientus), – padidinti.
Skirs 4–5 mln. eurų
Šiuo metu situacija tokia, kad gydymo įstaigos negali susimažinti apylinkių, nes įkainiai už kiekvieną pacientą yra tiesiog per maži – turint mažiau prisirašiusių žmonių, nepavyks surinkti pinigų adekvatiems atlyginimams. Bet kuo didesnė apylinkė ir daugiau pacientų, tuo didesnis krūvis medikams ir ilgesnės eilės ligoniams.
Vadinasi, reikia sumažinti apylinkę ir padidinti įkainį – kad pacientų būtų mažiau, bet įkainis už juos didesnis, – sakė G.Paluckas.
„Vadinasi, reikia sumažinti apylinkę ir padidinti įkainį – kad pacientų būtų mažiau, bet įkainis už juos būtų didesnis. Tai sumažintų eiles, sumažintų krūvį, bet padėtų išlaikyti ar net padidinti atlyginimus. Savivaldybė nebemato galimybės laukti, nes medikai kyla į judėjimus, į sąjūdžius, į mitingus, tai mes savo ruožtu pirmą kartą, matyt, istorijoje, nes taip savivaldybės nedaro, iš savo biudžeto papildomai prie PSD, prie darbo užmokesčio neprisideda, nusimatome lėšų. Diskutavome su įstaigų vadovais, Medikų sąjūdžiu, su gydytojais ir siūlome 20 proc. sumažinti apylinkių dydžius ir 25 proc. padidinti vieno paciento įkainį. Tam reikalinga apie 4–5 mln. eurų per metus Vilniaus mieste. Tai leistų ir krūvį sumažinti, ir atlyginimus ne tik išlaikyti, bet ir padidinti šeimos gydytojams“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras G.Paluckas.
Jo teigimu, tokie pokyčiai sostinėje nesunkiai įgyvendinami ir medikų papildomai atsiras. „Kalbame ir su rezidentais, tai atskira paprogramė. Ir visoje Lietuvoje yra šeimos gydytojų, privačiose įstaigose. Pritrauksime, sąlygas stengsimės sudaryti geresnes, atlyginimą adekvatesnį tam, kad bent būtume patrauklesni kaip darbdavys. Formaliai šitam dalykui net nereikia SAM pritarimo, todėl mes esame laisvi veikti“, – tikino G.Paluckas.
Pasiruošti pokyčiams vienoms Vilniaus poliklinikoms prireiks daugiau, kitoms mažiau laiko. Kai kur galbūt teks sutvarkyti patalpas naujam kabinetui, kur įsikurs naujas gydytojas, galbūt atsisveikinti su čia įsikūrusia vaistine ar pan. Bet, anot G.Palucko, per pusmetį visos įstaigos tam bus pasiruošusios.
Konkuruos su kitomis savivaldybėmis
Pinigus Vilniaus miestas ketina numatyti šių metų biudžete, kurio projektą savivaldybės administracija jau yra sudėliojusi. Tiesa, kol kas jis nėra galutinis – dabar lėšų trūkumas įvairioms programoms siekia net 160 mln. eurų, kai visas jis yra beveik 398 mln. eurų. O ir tokios eilutės, kurioje būtų numatyti reikalingi 4–5 mln. eurų medikų darbo užmokesčiui padidinti, nėra, bet Sveikatos apsaugos programoje trūkumas milžiniškas – daugiau nei 22,5 mln. eurų. Labiausiai pinigų pagal pirminį sostinės biudžeto projektą trūksta investicinėms programoms.
Vilniaus mieste reikės daugiau šeimos gydytojų, bandytume juos pritraukti iš gretimų savivaldybių, joms kiltų sunkumų, bet gal taip paskatintume reformą visos Lietuvos mastu, – svarstė P.Poderskis.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis tvirtina, kad 160 mln. eurų didesnis biudžetas yra „jų svajonė“, tiesiog teks nusistatyti prioritetus ir nuspręsti, ką ir iš kokių lėšų finansuoti. Tačiau G.Palucko siūlymas didinti medikų algas direktoriui atrodo priimtinas ir tikrai realus.
„Vicemeras G.Paluckas yra pareiškęs, kad miestas iš savo lėšų pridėtų prie PSD krepšelio, skiriamo šeimos gydytojui už vieną pacientą. Tokiu būdu mes palengvintume jiems naštą, duodami tam tikrą sumą už kiekvieną šeimos gydytojui priskirtą pacientą. Gydytojai gali persibraižyti savo apylinkes ir tokiu būdu priskirti sau mažiau pacientų, kas reikštų sumažėjusį krūvį, geresnę kokybę pacientams, normalias darbo sąlygas. Vilniaus mieste reikės daugiau šeimos gydytojų, bandytume juos pritraukti iš gretimų savivaldybių – Vilniaus rajono, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų. Dėl to, žinoma, pastarosioms kiltų sunkumų, bet gal taip paskatintume reformą visos Lietuvos mastu“, – svarstė P.Poderskis.
Jis 15min taip pat informavo kreipęsis į sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą, norėdamas susitikti. Laiške Vilniaus administracijos direktorius tvirtina, kad per du savo darbo mėnesius su sveikatos apsaugos įstaigomis Vilniaus mieste jam kilo keli klausimai.
Visų pirma – dėl Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnyje, kur pastatas stovi, tačiau pinigai įrangai iš SAM nėra gauti. Antrasis klausimas yra būtent dėl šeimos gydytojų finansavimo.
Sausio 4-ąją 11 valandą sostinėje Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto rezidentų grupė bei Lietuvos medikų sąjūdis žada organizuoti mitingą „Paskutinis medikų žygis į oro uostą“. VU Studentų atstovybės Medicinos fakultete Rezidentų tarybos pirmininkė Urtė Builytė tikina, kad mitingu siekiama atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į Lietuvos medikų bei sveikatos priežiūros darbuotojų masinę emigraciją dėl socialinių ir ekonominių priežasčių. Trečiadienį Seime vyksta apskritojo stalo diskusija dėl jaunųjų gydytojų darbo sąlygų gerinimo.
