Ekspertų teigimu, dirbtinis intelektas, šiandien besiskverbiantis į įvairias mokslo ir darbo sferas, keičia ne patį poreikį mokytis, o tai, kaip ir ko turime mokytis. Šiandien ir ateityje bus vis mažiau vertinamas vien faktų žinojimas, o vis labiau – gebėjimas mąstyti kritiškai, kūrybiškai taikyti žinias ir išlikti žmogiškam pasaulyje, kuriame vis daugiau užduočių gali perimti algoritmai.
Ateities iššūkiu taps moto kaip išmokti mokytis – nuolat, savarankiškai ir sąmoningai, prisitaikant prie sparčiai kintančio pasaulio.
DI – pagalbininkas
Švietimo ir technologijų ekspertas Šarūnas Dignaitis teigia, kad klasėse ir paskaitų auditorijose jau aiškiai matyti nauja realybė – moksleiviai ir studentai pasitelkia generatyvinius įrankius, kad atliktų užduotis lengviausiu keliu.
„Mokiniai mėgsta tekėti kaip upė – lengviausia vaga. Dalis jų naudoja DI tam, kad darbai būtų atlikti už juos. Tačiau mokytojai taip pat reaguoja – kuria naujus pamokų, testų, namų darbų formatus, kurių generatyviniai įrankiai taip paprastai neišsprendžia. Tai pozityvu, nes švietimo bendruomenė mokosi mąstyti kūrybiškiau“, – sako ekspertas.
Š. Dignaičio teigimu, DI atveria ir naujų galimybių: personalizuotos mokymosi platformos padeda identifikuoti mokinių žinių spragas, pritaikyti užduotis pagal žemesnius ar aukštesnius gebėjimus, padeda suprasti sudėtingas temas. Tačiau čia slypi ir iššūkiai – kada technologijos padeda geriau suprasti ir įsigilinti į menkai žinomą sritį, o kada – tiesiog nemąstyti ir aklai perkopijuoti?
„Jei DI naudojamas eliminuojant mąstymą, mokymosi ciklas nutrūksta. Neįvyksta refleksija, eksperimentavimas, išmokimo procesas. Kai viską padaro įrankis, žmogus praranda galimybę gilintis, atrasti naujų kampų, mokytis iš patirties“, – pabrėžia Š. Dignaitis.
Jei DI naudojamas eliminuojant mąstymą, mokymosi ciklas nutrūksta. Neįvyksta refleksija, eksperimentavimas, išmokimo procesas.
Amerikiečių švietimo teoretikas Davidas Kolbas teigia, kad tikrasis mokymasis vyksta cikliškai – tarsi uždaroje spiralėje. Procesas prasideda nuo konkrečios patirties, kurią žmogus išgyvena. Tuomet ji apmąstoma ir konceptualizuojama – suvokiama, kokias žinias ar įgūdžius ji suteikė. Kitas etapas – eksperimentavimas, kai naujai suprastos idėjos pritaikomos praktikoje, ir vėl gimsta nauja patirtis. Tik įveikus visą šį ciklą žmogus iš tiesų išmoksta. Jei kuri nors dalis praleidžiama – pavyzdžiui, neįvyksta refleksija ar nebandoma praktiškai taikyti žinių – mokymasis lieka paviršinis, o ne giluminis.
Anot Š. Dignaičio, Estijoje nuo šio rudens DI buvo integruotas į formalaus mokymosi turinį. Kol kas juo galėjo naudotis mokytojai, tačiau ateityje jis bus prieinamas ir moksleiviams.
„ChatGpt pasiūlė mokymosi funkciją, kuri neskuba suteikti atsakymo uždavus klausimą. Tam tikras klausimų gidas leidžia pačiam vartotojui eiti atskaymo link. Šia funkcija jau gali naudotis ir Lietuvos mokytojai bei moksleiviai“, – dalijosi ekspertas.
Jo manymu, DI nepakeis žmogaus, bet žmogus, kuris moka jį naudoti, turės pranašumą prieš tą, kuris juo nesinaudoja. Pavyzdžiui, programavimo, komunikacijos ar kūrybinėse srityse dirbtinis intelektas jau automatizuoja dalį rutininių funkcijų, tačiau kūrybinis mąstymas, kritika, konteksto supratimas ir emocinis intelektas – išlieka žmogaus rankose.
Žmogiškumo ir efektyvumo priešprieša
Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas, ekonomistas ir sociologas Boguslavas Gruževskis pažymi, kad technologijos sparčiai keičia darbo rinką, tačiau kartu išryškėja pavojinga tendencija – efektyvumo ir žmogiškumo atsiskyrimas.
„Šiandien viską darome greičiau, pigiau, efektyviau – tačiau už tai mokame žmogiškumo kaina. Auga nelygybė, plinta depresija, nyksta gebėjimas džiaugtis pasiekimais. Technologinė pažanga be emocinio kapitalo stiprinimo tampa grėsme žmogui“, – sako sociologas.
Pasak jo, ateityje mokytis reikės kur kas daugiau, o ne mažiau – tik ne vien technologinių įgūdžių.
„Reikės mokytis sąžiningiau – labiau pažinti save, valdyti emocijas, išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir gyvenimo. Jei mokymasis suksis tik apie diplomo gavimą, o ne apie vidinį augimą, rizikuosime psichologine gerove“, – pabrėžia B. Gruževskis.
Reikės mokytis sąžiningiau – labiau pažinti save, valdyti emocijas, išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir gyvenimo.
Jis primena, kad spartėjanti technologinė raida, globalizacija ir socialiniai pokyčiai kuria vadinamąjį VUCA (Volatility, Uncertainty, Complexity, Abiguity) pasaulį – nepastovų, neapibrėžtą, sudėtingą ir dviprasmį. Tokios realybės žmogui reikia ne tik „kietųjų“ įgūdžių, tokių kaip technologijų išmanymas, bet ir „minkštųjų“ – kūrybingumo, streso valdymo, empatijos, gebėjimo keistis ir mokytis visą gyvenimą.
Atsakomybė ir sąmoningumas
Dirbtinis intelektas pakeis mokymosi formas, tačiau nepanaikins pačios mokymosi būtinybės. Kaip sako ekspertai, DI gali paaiškinti faktus, bet negali išmokyti mąstyti, jausti ir kurti.
Tad ateities žmogus turės būti ne enciklopedija, o tyrinėtojas – gebantis suprasti, jungti, vertinti ir atsakingai naudoti žinias. Mokymasis išliks būtinybe – ne dėl pažymio, o dėl gebėjimo išlikti žmogumi sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
Nors dirbtinis intelektas gali apdoroti didelių apimčių duomenis, sugeneruoti tekstus ar net kurti muziką, anot ekspertų, jis neįgis sąmoningumo, vertybių ir atsakomybės jausmo. Jis gali pasiūlyti sprendimą, bet neišgrynins, kodėl būtent tas sprendimas teisingas arba kokios bus jo pasekmės.
Tad ateities sėkmės formulė bus ne „žmogus arba DI“, o „žmogus su DI“. Tam reikės lankstumo, nuolatinio mokymosi, gebėjimo kelti klausimus ir mąstyti kritiškai.
Suaugusieji, norintys tobulinti profesines kompetencijas ar įgyti naujų žinių, kviečiami užsukti į nacionalinę, vieno langelio principu veikiančią, švietimo platformą www.kursuok.lt. Čia vienoje vietoje rasite pačius naudingiausius ir įdomiausius mokymus, kurie padės sėkmingai augti karjeros srityje. Svetainėje – ne tik gausybė įvairių kursų, tačiau čia teikiamos ir karjeros konsultavimo paslaugos. Kursuok platforma tampa susitikimo vieta žmonių, kurie supranta nuolatinio mokymosi naudą, smalsiai siekia asmeninio ir profesinio augimo, skiria tam vis daugiau laiko.
Kursuok.lt švietimo platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
Šiuo metu Kursuok.lt platformoje yra užsiregistravę daugiau nei 80 tūkst. naudotojų. Mokymus jau baigė ir pažymėjimus gavo daugiau nei 17, 6 tūkst. dalyvių.
