Įsivaizduokite, Alcalos de Henares universitete, kuriame šiuo metu studijuoju pagal ERASMUS mainų programą, vyksta filosofijos seminaras. Įsijautę vienas kitą pertraukdami, nuolat emocionaliai gestikuliuodami rankomis, diskutuoja ispanų studentai, kai vienas jų savo mintį baigia tiesiog nusikeikdamas...
Plėtojantis diskusijai kitas studentas atsisukęs į dėstytoją ir kreipdamasis į jį „žmogau“ toliau dėsto savo įžvalgas. Mes su dar vienu lietuviu teapsikeičiame reikšmingais žvilgsniais ir laukiame, kur link pakryps ši aštri diskusija... Negalime nė pagalvoti, kad kažkas panašaus galėtų vykti, tarkime, mūsų Vilniaus universiteto viename iš seminarų – ko gero, dėstytojas išprašytų iš auditorijos.
Ispanijoje universitete reikėtų pamiršti ir tokį kreipinį kaip „ponas ar ponia“ – mat šitaip pavadindamas dėstytoją gali smarkiai ją ar jį įžeisti. Viena dėstytoja ERASMUS studentui pašaukus ją ponia, atšovė jam: „Kiek manai man metų? Aš ne ponia. Aš panelė ir prašau kreiptis į mane vardu!“ Pastaruoju ir įprasta čia kreiptis į dėstytojus. Visiškai normalu šeštą dešimtį perkopusiam dėstytojui sakyti tiesiog „Estebanai“.
Nepaisant kelių dalykų, kuriuos dažnas lietuvis įvardytų kaip nepagarbos gestą vyresniam, daugiau pasiekusiam žmogui, Ispanijoje bendravimas tarp dėstytojo ir studento atrodo kur kas laisvesnis, nuoširdesnis – bendraujama kaip lygus su lygiu.
Daugiau ERASMUS pasakojimų iš Ispanijos ir kitų šalių rasite čia.
Buvai išvykęs pagal ERASMUS mainų programą? Pasidalink savo patirtimi su kitais, siųsdama(s) ją e.paštu studentai@15min.lt.
