Mokykla visiškai pasiruošusi saugiai priimti vaikus
Daugiau nei metus Vilniuje veikianti pradinė Gedimino miesto mokykla siekia sukurti aplinką, kur vaikai gautų dėmesio ir gerai jaustųsi, o mokytojai turėtų visas sąlygas gerai ir kūrybiškai dirbti.
Vadovaujantis tokiais principais, pasak mokyklos steigėjos ir pedagogės Simonos Boguckienės, nuotolinis ugdymas didelių iššūkių nesukėlė. Mokykla aprūpino technologijomis mokytojus ir vaikus, kuriems namuose neužteko kompiuterių, buvo įsigytos nuotoliniam ugdymui skirtos platformos, kad būtų galima darbuotis be jokių trikdžių.
„Liūdniausia buvo karantino laikotarpiui išsiskirti su vaikais ir darbuotojais. Tačiau labai stengiamės, kad socialiniai ryšiai, draugystės ir bendravimas nesibaigtų. Net ir ikimokyklinio amžiaus vaikams vyko pamokos, buvo atliekamos užduotėles grupelėse, gyvai bendraujama su mokytojomis ir su kiekvienu individualiai aptariama savaitės veikla“, – dalinasi pedagogė.
S.Boguckienės manymu, su visais iššūkiais susitvarkyti padėjo mokytojų profesionalumas, puikūs technologijų valdymo įgūdžiai, o svarbiausia – bendruomenės narių palaikymas, kuris suteikė daug įkvėpimo ir noro viską daryti geriausiai.
„Kiekvieną savaitę reaguodavome į sėkmes ir nesėkmes, koreguodavome turinį ir veiklų pobūdį, atsižvelgdavome į tėvų pastebėjimus. Tikslas buvo, kad kuo mažiau darbo su vaikais turėtų tėvai ir kuo daugiau mokytojai užsiimtų su vaikais. Pastebėjome, kad kai kuriems vaikams nuotolinis ugdymas yra net priimtinesnis ir kokybiškesnis, mokiniai labiau koncentruoja dėmesį, nesiblaško, nėra pašalinių trukdžių“, – mokymo procesą komentuoja pašnekovė.
Mokyklos įkūrėja pabrėžia mokytojų vaidmenį šioje situacijoje – jie reaguodavo į kiekvieną vaiką, parinkdavo papildomų užduočių, dirbdavo grupelėse, stengėsi kuo daugiau padėti vaikams, kad liktų kuo mažiau spragų. Dėl šios priežasties ugdymo turinys buvo įgyvendintas ir pasiekta netgi daugiau nei tikėtasi.
S.Boguckienė neslepia – mokytojai labiausiai pasiilgo tiesioginio ryšio, bendravimo ir bendradarbiavimo veiklų, žaidimų: „Džiaugiamės, kad vaikai nori grįžti į mokyklą. Esame pasiruošę juos priimti, turime daug erdvių, kuriose galėtumėme užtikrinti mažesnį kontaktą su kitomis grupėmis ir galėtumėme daug veiklų perkelti į edukacines erdves mokykloje ir jos kieme“.
Į mokyklos viziją sudėjo asmeninius norus ir pedagogo ambicijas
Dešimt metų valstybinėje mokykloje pedagoge ir pavaduotoja ugdymui dirbusi S.Boguckienė neslėpė, jog visada buvo ta švietimo darbuotoja, kuriai norėjosi padaryti daugiau nei reikia.
„Su kolege Jurgita Blažiene (J.Blažienė – Gedimino miesto mokyklos steigėja, Ugdymo vadovė, Pradinių klasių mokytoja ekspertė – red. past.) visada turėjome daug idėjų, dalyvaudavome projektuose, inicijuodavome veiklas mokykloje, kurioje dirbome, neskaičiuodavome laiko švietimui. Kartais pritrūkdavo mokytojų įsitraukimo, net tekdavo išgirsti „kam to reikia?“. Ne visi mokytojai priimdavo inovatyvias idėjas. Pavyzdžiui: visos valstybinės mokyklos iš Europos Sąjungos ir valstybės lėšų gavo laboratorijas, bet, pasidomėkite, kiek mokytojų jomis naudojasi? Mes norėjome dirbti su iniciatyviais mokytojais, kurie nori keisti švietimą ir kurie būtų atviri naujovėms“, – sakė ji.
Kaip vieną iš didžiausių problemų valstybinėse mokyklose pašnekovė įvardino per didelį mokinių skaičių klasėse.
„Mano akimis, tokiose klasėse trūksta individualaus dėmesio vaikams; projektinės-kūrybinės veiklos atimdavo daug laiko, nes kiekvienas mokinys norėdavo pasisakyti, draugai norėdavo pagirti, paklausti. O juk svarbu išgirsti ir mokytojo komentarą. Tad tokios veiklos pareikalaudavo ne vienos pamokos, po kurių tekdavo skubėti ir dažnai rinktis tradicinius mokymo metodus“, – teigė S.Boguckienė.
Jos teigimu, mintis įkurti savo mokyklą atėjo, kai pradėjo galvoti apie tai, kur mokysis jos vaikai.
„Nenorėjau, kad jie mokytųsi 26-30 vaikų klasėje. Man buvo svarbu, kad jie jaustųsi saugiai, galėtų pasikalbėti su mokytojais, išsiaiškinti, kas jiems neaišku. Pradėjusi ieškoti jiems mokyklos, lankiausi ne vienoje privačioje įstaigoje. Kadangi švietimo srityje esu daug metų, privačiame sektoriuje girdėjau daug marketingo-pardavimo elementų, ir greit supratau, kad ne visur bus kokybė. Tikrai žinau, kad yra puikių privačių mokyklų. Bet aš pradėjau galvoti apie šiek tiek kitokią. Mano įsitikinimu, pradinėje mokykloje svarbu vaikui suteikti ne tik emocinį saugumą, puikią savijautą, bet ir tvirtus pagrindus tolimesniems mokymams. Juk svarbu, ant kokio pamato pastatysime namą“, – sakė pašnekovė.
Pastaraisiais metais Lietuvoje privačių mokyklų daugėja kasmet. Tad naujai įstaigai išsiskirti gali būti sudėtinga. Vis dėlto, anot Gedimino miesto mokyklos vadovės, svarbiausia tiksliai žinoti, kas tavo stiprybės ir jas auginti.
„Kaip ir kitose, pas mus nedidelės klasės, kuriose mokosi iki 16-18 vaikų. Su jais dirba du mokytojai. Anglų kalbos vaikai mokosi nuo priešmokyklinės klasės. Svarbus emocinio intelekto ugdymas – kiekvieną dieną tam skiriame laiko. Vaikai mokosi pagal integruotos veiklos ir aktyvius mokymosi metodus. Visos privačios mokyklos, išskyrus tarptautines, dirba pagal ŠMSM patvirtintas programas ir ugdymo planus, bet kiekviena mokykla gali šiek tiek papildyti jas. Mūsų mokykloje papildomai mokoma programavimo, anglų kalbos. Be to, turime autorinę mentorystės programą. Ji sukurta taip, kad padėtų kiekvienam mokiniui atskleisti savo talentus ir gebėjimus. Mokomoji medžiaga individualizuojama. O pagrindinis programos tikslas – skatinti kiekvieno mokinio asmeninį tobulėjimą, padidinti savivertę ir atsakomybę, taip pat, kaip jau minėta, kryptingai ugdyti individualius gebėjimus“, – apie mokyklos išskirtinumus pasakojo jos vadovė.
Asmeninė mokinio pažanga periodiškai aptariama su moksleiviu ir jo šeima asmeninių pokalbių metu. Per šiuos susitikimus mokytojas-mentorius kartu su moksleiviu išanalizuoja išsikeltus tikslus, pataria, kurioms sritims reikėtų skirti daugiau dėmesio, kaip tai padaryti.
Dar viena mokyklos stiprybė – gamtamokslinis ugdymas. „Kiekvieną mėnesį organizuojame integruotas savaites, kurioje nagrinėjame gamtamokslinę temą. Organizuojamos projektinės veiklos, kviečiame mokslininkus, bendradarbiaudami su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslo centru veiklas perkeliame į jų patalpas. Be to, mokykloje įrengta laboratorija, kurioje vaikai atlieka bandymus, tyrinėjimus“, – kalbėjo Gedimino miesto mokyklos įkūrėja ir vadovė.
Šios mokyklos vaikams ne tik laboratorija – įprastas dalykas. „Taikome inovatyvias technologijas, nuo priešmokyklinės klasės turime programavimo veiklas. Be to, siūlome daug būrelių. Vis dėlto, manau, svarbiausia, kad mūsų mokykloje dirba profesionalai, savo srities specialistai“, – džiaugėsi pašnekovė.
Viena iš šios mokyklos stiprybių – bendruomeniškumas. Pasak mokyklos vadovės, mokytojai, vaikai ir tėvai bendrauja pagarbiai, jų santykiai draugiški, paremti pasitikėjimu. Vaikams ir pedagogams suteikiama daug kūrybos laisvės, skatinamas atvirumas. „Tai labai aiškios vertybės, kuriomis vadovaujasi visa mokyklos bendruomenė“, – sakė S.Boguckienė.
Dirba profesionalai, mylintys savo darbą
Nors mokykla veikia palyginti neseniai, tačiau gera žinia sklinda greit – įstaigos vadovė džiaugėsi, kad surinkti profesionalų komandą pavyko be didesnio vargo. „Sulaukiame CV ir net neskelbdami, kad ieškome mokytojų. Jau ir kitiems mokslo metams turime pilnai surinkę komandą. Kadangi steigėjai yra mokytojai, kurie dalyvauja įvairiose projektuose, turime daug pažįstamų, kurie nori jungtis prie mūsų arba rekomenduoja žmonėms, kurie nori pokyčių. Pagrindiniai reikalavimai būsimiems kolegoms – pedagoginis išsilavinimas ir patirtis. Tiesa, turime jaunus mokytojus, kurie dirba komandoje su patyrusiais mokytojais. Mūsų tikslas – suteikti jiems pasitikėjimo ir pasiimti geriausius darbo metodus iš profesionalių mokytojų“, – kalbėjo pašnekovė. Anot jos, mokytojai, kurių akys dega, akivaizdžiai matomi.
S.Boguckienės teigimu, kur kas didesnis iššūkis nei pedagogų suradimas, buvo tinkamos patalpos. Anot jos, mokyklai pritaikytų patalpų Vilniaus mieste beveik neįmanoma rasti. Galiausiai radus tinkamas, teko daug investuoti.
„Kartu su dizaineriais sukūrėme jaukias, estetiškas, namus primenančias patalpas, kuriose vaikai turėtų erdvių ilsėtis, bendrauti, žaisti, kurti. Turime įvairias ugdymo erdves, kurios skirtos emocinio intelekto, kūrybiškumo ugdymui. Taip pat yra sporto, laboratorijos, muzikos, teatro erdvės“, – pasakojo Gedimino mieto mokykloje įkūrėja.
Perspėjimas tėvams: mokyklos savitumas nebūtinai reiškia kokybę
Gedimino miesto mokykloje maksimalus vaikų skaičius klasėje – 16-18. Su jais dirba du mokytojai – pagrindinis mokytojas ir mokytojas-mentorius.
„Kadangi siekiame ne kiekybės, o kokybės, pradėjome nuo pačių mažiausių, kuriuos norime auginti. Turime dvi darželio grupes, o nuo kitų metų renkame naują 2-3 metų vaikų grupę. Mokykloje šiuo metu turime po vieną priešmokyklinę (0 klasę) ir pirmą klasę. Šiuo metu turime maksimaliai užpildę klases, yra ir laukiančių laisvų vietų. Kitiems mokslo metams liko kelios laisvos vietos į priešmokyklinę grupę ir pirmą klasę“, – sakė mokyklos įkūrėja.
Prieš įkurdama privačią mokyklą S.Boguckienė daugiau nei dešimt metų dirbo valstybinėse mokyklose. Tad puikiai supranta, kodėl daug šeimų ryžtasi mokėti daugiau, bet rinktis privačias ugdymo įstaigas.
„Tėvų netenkina dabartinė situacija švietimo sistemoje. O privačios mokyklos tikrai gali užtikrinti saugią ir jaukią aplinką vaikams, skirti ypatingą dėmesį jų poreikiams. Manau, tai ypač svarbu vaikams ir tėvams, kurie renkasi privačias mokyklas. Tik norėtųsi, kad privačios mokyklos nedarytų iš ugdymo verslo, o realiai tenkintų visuomenės interesus ir investuotų į vaiką, ugdymo procesą, priemones, aplinkas“, – atkreipė dėmesį pašnekovė. Tėvams, kurie dar tik renkasi privačią mokyklą vaikams, ji patarė atidžiau įvertinti ugdymo įstaigos siūlomą savitumą.
„Kiekviena privati mokykla ieško savitumo, kuo ji galėtų išsiskirti iš kitų mokyklų. Šioje vietoje labai svarbu įsitikinti, kad mokykla tikrai išmano, ką daro, ir joje tikrai gausite kokybišką ugdymą. T.y. kad tas savitumas tikrai būtų naudingas ir reikalingas vaikams“, – atkreipti dėmesį ragino pedagogė.
Dėmesys kiekvienam vaikui
Privačioje Gedimino miesto mokykloje dirbanti priešmokyklinės grupės mokytoja Laura Stankevičiūtė džiaugėsi, kad šioje mokykloje daug dėmesio skiriama individualiam ugdymui.
„Labai svarbu neskirstyti į gabius ir mažiaus gabius vaikus. Yra tik skirtingi būdai, kurių pedagogai privalo ieškoti, tam, kad padėtų kiekvienam vaikui atsiskleisti pagal būtent jo asmeninius sugebėjimus. Vieniems vaikams prireikia mažiau, kitiems daugiau laiko, kad atsiskleistų. Tačiau mano, kaip pedagogės, tikslas – kiekvieno vaiko sėkmė“, – sakė mokytoja.
Anot jos, pasiekti tai padeda paprastas dalykas – turi pažinti vaiką, suprasti jo savijautą, matyti, kada jam reikia pertraukos, o kada – apkabinimo, o galbūt pastūmėjimo išeiti iš komforto zonos.
„Daug laiko skiriame pokalbiams, diskusijoms ar refleksijoms, kurių metu pamatau vaiką iš įvairių pusių. Turėdama visą man, kaip pedagogui, reikiamą informaciją apie vaiką paverčiu ugdomąjį procesą asmeniniu t.y. atsižvelgdama į jau turimus vaiko gebėjimus, stipriąsias bei tobulintinas vaiko sritis ruošiu papildomas užduotis, ugdymo procese modeliuoju įvairias veiklas: tai darbas grupėse, porose, individualios užduotys, kūrybinė veikla ar diskusija. Manau, kad būtent tai padeda užtikrinti kompleksinį, individualų vaiko tobulėjimą”, – teigė priešmokyklinės klasės mokytoja.
Šių dienų visuomenėje daug kalbama apie kūrybiškumą ir jo skatinimą. Šiai temai daug dėmesio skiriama ir Gedimino miesto mokykloje.
Kaip pasakojo L.Stankevičiūtė, kiekvienoje veikloje įtraukiamas užduoties fragmentas, kuris skatintų vaikus geriau pažinti save ir imtis atsakomybės veikti.
„Manau, kad per tokias veiklas vaikas skatinamas pažinti save, atsipalaiduoti, jis pradeda veikti laisvai, išeina iš „rėmų“. Ugdymo procese naudoju teatro elementus. Su vaikais kuriame vaidybines situacijas, kuriose jam tektų spręsti problemas, sužadintų jo jausmus. Taip pat vaikai mokomi užduoti klausimus ir skatinami klausti apie viską, kas jiems įdomu ir nežinoma“, – sakė mokytoja.
Šioje mokykloje vaikai skatinami kuo daugiau patys bandyti, pajausti, paliesti ir po to reflektuoti apie tai: kas pavyko? Ką kitą kartą norėtų daryti kitaip? Koks buvo jausmas tai atliekant?
„Ir, be abejo, mokomės klysti, nebijoti pažvelgti į nesėkmes, kaip į sėkmes, nes klaidos yra mokymosi proceso dalis. Būtent tai neleidžia „pamesti“ kūrybiškumo, nes kūrybiškumą skatina tik palanki ir psichologiškai gera atmosfera”, – apie mokykloje taikomą kūrybiškumo skatinimo metodiką pasakojo priešmokyklinukų mokytoja.
Pačius mažiausius moksleivius mokanti pedagogė įsitikinusi, kad šiuolaikinė mokykla neturi vaiko ruošti tik egzaminams.
„Man, kaip pedagogei, svarbiau padėti mokiniams mokytis, domėtis viskuo, veikti savarankiškai, gebėti spręsti problemas, priimti sprendimus, empatiškai žvelgti į įvairias situacijas.Vienas svarbiausių komponentų yra vaiko motyvacija. Todėl prieš atliekant užduotis, organizuojant įvairias veiklas, visų pirma, visus vaikus sudominu ir įtraukiu, suteikiu „įrankius“, stebiu, patariu ir padedu, tam, kad jie suprastų mokomųjų dalykų prasmę, naudą ir reikšmę. Būtent tai, padeda mokiniams padaryti mokymąsi aktualiu, įdomiu, susietu su mokiniu, neprarandant mokymosi motyvacijos. Visa tai lemia, kad vaikas nori mokytis nuolat ir apie viską. Stengiamės, kad mūsų mokykla taptų realiu gyvenimu, kuriame pranyksta ribos tarp pamokų, dalykų, pertraukų ir namų darbų”, – kalbėjo Gedimino miesto mokykloje dirbanti mokytoja L.Stankevičiūtė.
Tokioje aplinkoje augdami vaikai dažnai dar būdami itin jauno amžiaus jau moka spręsti rimtas problemas. Pavyzdžiui, patyčias. Jos – viena didžiausių ligų, apėmusių Lietuvos mokyklas. Išvengti jų kartais nepavyksta ir privačiose ugdymo įstaigose. Tačiau, anot Gedimino miesto mokyklos pedagogų, jų mokykloje tokios problemos nėra. O priežastis paprasta: visus skaudulius vaikai išsako savo mokytojoms ir dar neįsisenėjusi problema išsprendžiama.
„Patyčios yra išvengiamos tik tuomet, kada mokiniams yra suteikiamos žinios ir „įrankiai“, kaip veikti ar reaguoti kylančiose situacijose. Kasdien ryto rato metu su vaikais kalbamės įvairiomis temomis: pradedant jausmais, baigiant skirtingų situacijų sprendimo būdais. Tuo metu pastebiu, kad vaikai drąsiai dalinasi nutikusiomis situacijomis, empatiškai vieni kitų klausosi ir, žinoma, svarsto, kaip būtų galima elgtis kitąkart, norint išvengti nemalonių situacijų. Nutikus bet kokiai situacijai visuomet kalbamės apie tai nuo pat pradžių. Esu įsitikinusi, kad situacijų analizės padeda vaikams suprasti ir atsekti įvykių pradžią, taip pat atrasti esminius dalykus, dėl kurių kilo konfliktas. Nuolat reflektuojant ir analizuojant situacijas kartu, pastebiu, kad vaikai pradeda padėti vieni kitiems, suteikia pagalbą, veikia sąmoningai”, – tikino mokytoja.
Emocinis intelektas dažnai įvardinamas kaip vienas iš svarbiausių dalykų, kovojant su patyčiomis. Šiai sričiai Gedimino miesto mokykloje skiriama daug dėmesio.
„Diegiame emocinio intelekto programas: darželyje – Kimoči programa, mokykloje – „Zipio draugai“, „Antras žingsnis“, kurių metu vaikai analizuoja patyčių temas, situacijas, jas vaidina, aptaria. Įgyvendinamos programos moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias, sunkius pokyčius. Visa tai jiems padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Programų metu lavinama vaikų empatija, mokomasi susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams“, – emocinio ugdymo programas pristatė pedagogė.
