Kadangi, skelbiant informaciją susijusią su brandos egzaminais užsiveliama tuščiame politikavime, bandant manipuliuoti tuo, kas patiems politikams, rodosi, sunkiai suprantama, jaučiu pareigą paaiškinti. Keli esminiai punktai tiems, kurie nori suprasti.
Kuo skiriasi taškai ir balai?
Abiturientai spręsdami egzamino užduotis gauna taškus, o į atestatą yra įrašomi balai, kurie išvedami iš gautų taškų.
Kaip buvo renkami taškai ir konvertuojami į balus iki šių metų?
Kiekvienas egzaminas turėjo savo maksimalų taškų kiekį, savo minimalią taškų ribą išlaikymui ir skirtingas taškų konvertavimo į balus „formules“. Tai buvo labai paini sistema. Tarkime IT egzamine minimalus taškų kiekis norint išlaikyti buvo 20 taškų iš 100. Jei surenkama 20 arba 21 tašką, gaunama 16 balų, 22 arba 23 taškai – 17 balų, 93-100 taškų – 100 balų.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino išlaikymo riba buvo 30 taškų iš 100. Ir tie taškai tarp 30 ir 100 buvo konvertuojami į balus skalėje nuo 16 iki 100. Surinkę 29 taškus egzamino neišlaikė – gavo 0 balų, surinkę 30-31 tašką gavo 16 balų vertinimą, 93-100 taškų – 100 balų.
Matematikos egzamino išlaikymo riba įprastai būdavo 10 taškų iš 60. VBE išlaikymo riba buvo suformuota panaikinus mokyklinį matematikos egzaminą ir prijungus jį prie valstybinio, išlaikymo riba buvo pritaikyta prie B lygio. T.y. egzamine buvo 40 proc. B lygio uždavinių, tad mokiniai, kad išlaikytų turėjo surinkti 40 proc. galimų taškų iš B lygio. 0,4*0,4=0.16, taip tada gimė tie 16 proc. Tad jei surenkama mažiau nei 10 taškų – 0 balų, jei 10 taškų – 16 balų, jei 56-60 taškų – 100 balų.
Taigi, kiekvienas egzaminas su savo atskira sistema.
Kaip yra nuo šių metų?
Visuose VBE maksimalus taškų kiekis yra 100. Surinkus 35 taškus (t.y. 35 proc. galimų taškų) yra išlaikomas VBE. Keičiant taškus į balus pridedami +5 (neviršijant 100). Tad jei surenkami 35 taškai yra gaunama 40 balų, jei – 95-100 taškų yra 100 balų.
Jeigu tai ką dabar skelbia ministerijos atstovai, jog pridėta visiems po 10 taškų, yra tiesa, tai patys surinkę 85 taškus iš 100 gauna 100 balų. Nes gauna +10 taškų, o vėliau dar +5 balus, pagal iš anksto apibrėžtą taisyklę.
Kodėl tokia nauja sistema?
Darant pokytį, buvo siekiama, kad konvertavimas iš taškų į balus būtų vienodas visuose VBE, siekta išlaikyti galimybę padaryti kelias klaidas ir vis dar gauti maksimalų vertinimą, siekta turėti logišką ir pagrįstą kartelę. Nors VBE skalė yra iki 100 balų, bet iš esmės, tai yra tas pats kaip 10-balė skalė, kurioje rezultatas apvalinamas ne iki vienetų, o iki dešimtųjų, padauginta iš 10. Kitaip sakant 3,5 – 10-balėje skalėje yra atitinkamai 35 – 100-balėje skalėje. Jeigu mokykloje minimalus „teigiamas“ pažymys yra 4, tad logiška tokią pačią ribą taikyti ir per egzaminus. Tad balų prasme nuspręsta, kad VBE balai bus tarp 40 ir 100.
Kuriant naują sistemą kitas klausimas yra koks maksimalus taškų kiekis galimas, ir kaip jie verčiami į balus. Vėl gi, grįžta į visiems pažįstamą sistemą – 10 balų. Jeigu mokinys gauna 3,5, jo pažymys apvalinamas į 4 ir tai yra teigiamas pažymys. Tad apatinė riba nustatyta 10 balų skalėje 3,5, arba 100 taškų skalėje – 35 taškai. Paanalizavus kiek anksčiau buvo leista daryti klaidų egzamine ir vis dar gauti maksimalų balą pastebėta, kad dažnai tai yra apie 5-7 taškus.
Tad pasiūlymas sistemai tapo toks, kad taškų galima surinkti iki 100. Surinkus 35 taškus (t.y. 35 proc. galimų taškų) yra išlaikoma. Keičiant taškus į balus pridedami +5 (neviršijant 100). Tad tie 35 taškai yra 40 balų. arba 95-100 taškų yra 100 balų.
Iš tiesų, tai kokia dalis tikėtina išlaikys ar neišlaikys egzamino priklauso ne tiek nuo kartelės (taškų kiekio reikalingo išlaikyti VBE), kiek nuo užduočių sudėtingumo. Jeigu leidžiama kartelė ir lieka mažiau labai lengvų užduočių, išlaikyti VBE nepasidaro lengviau.
Kas nutiktų, jei taškų kiekis, siekiant išlaikyti egzaminą būtų mažinamas?
Matematikos VBE užduočių pasiskirstymas pagal sudėtingumą: slenkstinis – 35 proc., patenkinamas – 15 proc., pagrindinis – 35 proc., aukštesnysis – 15 proc. Užduočių sudėtingumo pasiskirstymas atitinka vertinimo ribas. Jei slenkstis (išlaikymo riba) 35 taškai iš 100, tad ir slenkstinių užduočių 35 proc. Jeigu būtų keičiama išlaikymo riba, tarkime į 25 taškus iš 100, tad keistųsi ir užduočių pasiskirstymas. Tad efektas, tikėtina, kad būtų toks:
1. sunkiai pagrindžiama 25 taškų riba (2,5 10-balėje skalėje tai silpnas trejetukas?);
2. panašus kiekis neišlaikiusiųjų (nes slenkstinių užduočių turėtų atitinkamai mažėti);
3. visų laikančiųjų balai mažėtų, nes užduočių sudėtingumo pasiskirstymas pasikeistų.
Ar galima „indeksuoti pridedant taškų“ po egzamino?
Indeksuoti ir pridėti balus yra skirtingi dalykai. Kai indeksuojama tai reiškia, kad taškų skaičius yra dauginamas iš koeficiento. Tai gali būti daroma tik su rimtu pagrindimu. Kiekviename egzamine yra iš anksto nurodyta kiek kokio sudėtingumo uždavinių bus. Deja, bet užduočių rengėjai kartais suklysta. Jeigu parengė sudėtingesnį uždavinį nei numatyta buvo tvarkoje ir bendras sudėtingumo lygis viršija numatytą, tarkime 5 proc., tad gali būti pateisinamas indekso taikymas, pridedant 5 proc. prie surinktų taškų. 5 proc., bet ne 5 taškus. Jeigu surinktas taškų kiekis 20, pridėjus 5 proc. taškų kiekis pakyla iki 21, jei 80 – iki 84. Pridėjimas visiems vienodo taškų skaičiaus nėra indeksavimas.
Bet koks taškų pridėjimas po egzamino negali būti pateisinamas blogais mokinių rezultatais, o vėl gi – priežastimi gali būti nebent nekorektiški uždaviniai. Jeigu užduočių rengėjai parengė nekorektiška uždavinį, komisijos sprendimu, jis gali būti užskaitytas visiems. Visi norime, kad užduočių rengėjai nedarytų užduoties rengimo klaidų, bet deja – vis dar daro. Tad tam ir yra procedūra, kaip dorojamasi su jų klaidų pasekmėmis.
Ar 2024 m. buvo pridėti papildomi taškai abiturientams?
2024 m. abiturientams papildomi taškai nebuvo pridėti. Istoriškai nežinau metų, kada būtų po egzamino tiesiog pridėti papildomi taškai.
Ar šiemet be papildomų taškų būtų išskirtinai blogi rezultatai?
Priklauso nuo to kaip vertinama. Tiesa, kad būtų didžiausias skaičius abiturientų, kurie laikė ir neišlaikė egzamino. Tačiau esmė, kad matematikos VBE be pridėtų balų būtų išlaikė labai panašus skaičius abiturientų kaip ir pastaraisiais keletą metų. Būtų išlaikę apie 11,2 tūkst. (2020 m. išlaikė 10,1 tūkst.; 2022 m. išlaikė 9,3 tūkst.; 2023 m. išlaikė 11,7 tūkst.). Ir dalis, jei vertintume nuo visų abiturientų, būtų panaši kaip visada. Skirtumas yra tas, kad šiemet laikyti VBE pasirinko didesnė dalis. Ką tai paprastai reiškia? Tai reiškia, kad pasirinko laikyti egzaminą ir tie, kurių žinios silpnesnės ir įprastai egzamino laikyti net nesirinkdavo. Tad natūralu, kai į egzaminą ateina pabandyti sėkmės ir tie, kurie įprastai nuspręsdavo nelaikyti, didesnė dalis laikančių neišlaikė. Bet skaičius, kuris turi rūpėti yra kokia dalis nuo visų abiturientų išlaikė matematikos egzaminą, nes matematiką mokosi visi. Ir čia pamatome visą tragediją. Įprastai apie 45 proc. abiturientų yra išlaikę matematikos egzaminą. Tai, kad laikiusiems šiemet pridėti po 10 taškų, išlaikiusiųjų dalį padidina iki maždaug 51 proc.
Šioje VBE sesijoje matematikos egzamino rezultatai yra tokie pat blogi kaip ir anksčiau, ir tai ne egzamino kaltė. Ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad mokiniai nemoka matematikos. Tai yra tikroji problema.
Daug kalbėta apie matematiką, bet paimkime ir kitus dalykus, tarkime istoriją. Čia vidutinis balas 2023 m. buvo 43,3, šiemet be pridėtų balų būtų 13 balų didesnis, bet prideda dar 10, tad skirtumas 23 balai – vidurkis išauga nuo 43 iki 67 balų, 614 šimtukų, kai iki šiol įprastai jų būdavo iki 21.
Šis Gintauto Jakšto tekstas paskelbtas jo paskyroje „Facebook“
