Problema, kurią šiandien matome aukštajame moksle, iš tiesų prasideda kur kas anksčiau – mokykloje. Jei šiame tyrime būtų dalyvavę ir mokiniai, tikėtina, kad rezultatai būtų beveik identiški. Klausimas, kurį turėtume sau užduoti, yra paprastas: ar mūsų švietimo sistema paruošia jauną žmogų ne tik egzaminams, bet ir gyvenimui?
Realaus pasaulio supratimas
Bendrąjame ugdyme turėtų būti mažiau teorijos arba teorijos bent jau tiek pat praktikos. Kitaip tariant, mažiau uždavinių apie Joną, perkantį 500 arbūzų, ir daugiau – apie inovacijas, technologijų pritaikomumą, derybas dėl atlyginimo ir viso to, kaip spręsti realias problemas.
Jau 1956 m. Benjaminas Bloomas su kolegomis išskyrė mokymosi lygius savo garsiojoje Bloomo taksonomijoje, kurioje pabrėžė, kad žinios yra tik bazinis lygmuo, ant kurio statosi gebėjimas analizuoti, vertinti ir kurti naujus sprendimus. Žinių įgijimas neturėtų būti laikomas galutiniu tikslu.
Norint realiai pasiruošti gyvenimui, reikia daugiau praktinių projektų, bendradarbiavimo su verslo įmonėmis, įtraukiančių simuliacijų, kitaip tariant, realių situacijų, kuriose mokiniai mokytųsi taikyti žinias praktiškai.
Globalus mąstymas
Supratimas, kad pasaulis yra atviras, įvairus ir pilnas galimybių nevisada atsinešamas iš namų, dažnu atveju to reikia mokyti. Pasaulis neapsiriboja Vilniumi ar Kaunu (nors ir jie labai geri), todėl užsienio kalbos, kultūrų supratimas ir gebėjimas veikti tarptautinėje aplinkoje yra privalomas.
Stiprinkime užsienio kalbų mokymą, įtraukime daugiau tarptautinių mainų programų, bendradarbiaukime su užsienio švietimo ir verslo organizacijomis, skatinkime mokinius bei studentus galvoti plačiau ir neapsiriboti vien mūsų šalies rinka.
Komandinio darbo ir bendravimo įgūdžiai
Baikime mokyklose ar universitetuose sodinti vaikus po vieną ir tikrinti, kuris ką atsimena Jokios rimtos problemos nesprendžiamos pavieniui – nei darbe, nei gyvenime, todėl pradėkime mokyti, kaip dirbti komandoje, diskutuoti, derėtis ir argumentuoti savo nuomonę.
Skatinkime mokyklose diskutuoti, mokytis derybų meno, nuomonės argumentavimo, bendradarbiavimo ir komandinių projektų. Šie įgūdžiai ne tik padeda darbo rinkoje, bet ir gerina bendrą emocinę savijautą bei ugdo gebėjimą spręsti konfliktus.
Technologinis raštingumas
DI, duomenų analizė ir IT supratimas jau nebėra „būtų gerai“, o tokia pat bazinė kompetencija, kaip skaityti ar rašyti. Šiandien technologijos keičia ne tik IT sektorių – jos daro įtaką visoms sritims: medicinai, teisės mokslams, inžinerijai, rinkodarai ir net menams. Paaiškinkime mokiniams, kad norint būti turinio kūrėju, neužtenka įtraukiančiai rašyti ir fotografuoti, reikės mokėti analizuoti duomenis, planuoti biudžetą ir kurti strategijas.
Profesinis orientavimas
JAV 94% universtitetų absolventų gailisi savo išsilavinimo pasirinkimo, o 43% jaučiasi „pasmerkti nesėkmei“. Tokio pobūdžio tyrimai nebuvo atlikti Lietuvoje, bet tendencija turėtų būti panaši globaliu mąstu. Tad, kai dvyliktoje klasėje mokinai pasirenka studijas pagal „kur lengviau įstot“ arba „čia draugai eina“, po kelių metų toks pasirinkimas gali nebeatrodyti taip žavingai.
Jau progimnazinėse klasėse turime skatinti domėjimąsi STEAM mokslais, investuojant į mokinių bei mokytojų žinias bei reikalingą įrangą. Profesionio orientavimo užsiėmimai, šešėliavimo programos turėtų susilaukti rimtesnio finansavimo, politinio dėmesio bei pripažinimo.
Laikas pergalvoti, ko ir kaip mokome
Švietimas turi eiti koja kojon su realaus pasaulio poreikiais. Vienodai svarbios tiek žinios, tiek vadinamieji „minkštieji įgūdžiai“ (kurie iš tiesų jau nebėra tokie „minkšti“).
Mokyklos ir universitetai turi ne tik ruošti žmones egzaminams, bet ir padėti jiems tapti sėkmingais, prisitaikančiais ir darbo rinkai pasiruošusiais asmenimis.
Tik ar turime viziją ir drąsos iš esmės keisti švietimo sistemą?
