Mokyklos vadovas Vaidas Bacys sako, kad tokio sprendimo, sujungiančio mokyklos duomenis, bendrąsias programas ir pamokų planavimą, užsienyje kol kas nėra matęs.
Projektas prasidėjo nuo praktinio poreikio susisteminti duomenis apie mokinius ir turėti mokyklos istorinę atmintį, pasakoja V.Bacys. Jungtinė Dubysos aukštupio mokykla veikia keliuose skyriuose, todėl bendras informacijos valdymas, duomenų analizė ir aiškesnis pamokų planavimas tapo kasdieniu vadybiniu bei pedagoginiu klausimu.
„Pirmiausia pradėjome galvoti apie sistemą – kaip susisteminti visus duomenis, kuriuos turime apie savo mokinius, kaip turėti istorinę atmintį. Kadangi mokykloje diegiame mokymosi bendradarbiaujant strategiją, mąstėme, kaip, remiantis turimais duomenimis apie vaikus, padėti mokytojams planuoti pamokas. Čia ir atsirado dirbtinis intelektas“, – sako V.Bacys.
Pasak jo, sprendimo kryptį padiktavo pats mokyklos kontekstas. Jungtinė mokykla turi suderinti skirtinguose jos skyriuose vykstančius procesus, todėl technologinis sprendimas yra būdas geriau matyti bendrą mokyklos situaciją ir kartu tiksliau reaguoti į atskirų klasių ar mokinių poreikius.
Pamokos planas pagal klasės kontekstą
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. mokykloje naudojama sistema pirmiausia padeda mokytojams kurti pamokų planus. Joje sukeltos bendrosios programos, teminiai planai, mokyklos taikoma mokymosi bendradarbiaujant strategija, rekomendacijos darbui su skirtingų poreikių mokiniais ir mokyklos turimi duomenys apie konkrečias klases.
„Sistema naudojama pamokų planams kurti. Turime įsivedę teminius planus, sistema apdoroja duomenis apie klasę, mokytojo pasirinktą socialinį įgūdį, rekomenduoja tam tikras struktūras, parenka užduotis, susieja tai su bendrosiomis programomis. Mokytojas gauna rekomendacijas savo pamokos planui“, – pasakoja V.Bacys.
Sprendimo kryptį padiktavo pats mokyklos kontekstas.
Galutinį sprendimą priima mokytojas. Sistema pateikia rekomendacijas, o mokytojas vertina, kas tinka jo klasei, pamokos tikslui ir konkrečių vaikų poreikiams. Individualizavimas suteikia mokytojui galimybę greičiau pamatyti, kokios rekomendacijos aktualios konkrečiam vaikui, klasei ar pasirinktam ugdymo tikslui.
Pasak mokyklos vadovo, pagrindinis sistemos naudos gavėjas yra mokytojas, o mokinys naudą patiria per tikslesnį pasirengimą pamokai ir jautresnį reagavimą į jo situaciją. Vienas svarbiausių sistemos tikslų – padėti mokytojui daugiau laiko skirti tiesioginiam darbui su vaikais.
„Mano supratimu, svarbiausia, kad mokytojas turėtų daugiau laiko kontaktui su mokiniais, o ne planavimui, popieriams ir panašiai. Mokytojas neturi būti statistikos surinkėjas ir apdorotojas. Mokytojas turi būti statistikos tyrėjas“, – pabrėžia V.Bacys.
Skirtumas nuo įprastų DI įrankių
Kalbėdamas apie sistemos skirtumą nuo viešų bendrų DI įrankių, kaip „ChatGPT“, V.Bacys pirmiausia išskiria veikimo lauką. Sistema remiasi mokyklos įkelta medžiaga.
„Ši sistema negali „haliucinuoti“, kaip dažnai atsitinka su viešais DI įrankiais, nes ji negali naudotis kitais, ne mūsų pateiktais šaltiniais. Ji naudoja tai, kas yra sistemoje: bendrąsias programas, standartus, pasiekimus, rekomendacijas apie mokinių poreikius, mokymosi bendradarbiaujant struktūras ir algoritmus, kaip turi atrodyti pamokos planas“, – aiškina V.Bacys.
Kitas svarbus skirtumas – duomenų apsauga. Mokytojas negali kelti konkrečios klasės ar konkrečių vaikų duomenų į viešus DI įrankius. Tuo metu Dubysos aukštupio mokyklos privati sistema kuriama Valstybės duomenų agentūros valdomos platformos rėmuose, todėl gali remtis konkrečios klasės duomenimis ir kartu išlaikyti duomenų privatumą.
Ši sistema negali „haliucinuoti“, kaip dažnai atsitinka su viešais DI įrankiais.
Būtent duomenų apsaugą ir galimybę dirbti su konkrečios mokyklos kontekstu mokyklos direktorius laiko vienu svarbiausių projekto išskirtinumų. Pasak V.Bacio, užsienyje jis kol kas nėra matęs sprendimo, kuris taip sujungtų bendrąsias programas, mokyklos vidinius duomenis ir konkretaus mokytojo pamokos planavimą.
„Visame pasaulyje duomenų apsauga tampa labai svarbiu klausimu. Dirbtinis intelektas kelia ir intelektinės nuosavybės, ir duomenų apsaugos iššūkių. Šiuo atveju mes radome sisteminę prieigą. Jei pavyks sprendimą sutvarkyti tikrai kokybiškai, jį vėliau pritaikyti kitoms Lietuvos mokykloms nebūtų labai sudėtinga“, – teigia mokyklos vadovas.
Sistema dar mokosi
V.Bacys pabrėžia, kad mokykloje naudojamas sprendimas vis dar tobulinamas. Mokytojams reikia laiko įvaldyti naudojimosi juo įgūdį, o pačiai sistemai – sukaupti grįžtamojo ryšio, kad ji geriau atpažintų, kokios rekomendacijos mokyklos praktikoje laikomos kokybiškomis. Taip pat kyla ir kitų iššūkių.
„Didžiausias iššūkis šiandien – duomenų patikimumas. Kyla klausimų dėl duomenų atvaizdavimo, koreliacijų, sąsajų identifikavimo. Taip pat nuolat susiduriame su dilema tarp nuasmenintų ir nenuasmenintų duomenų – ką mokykla gali žinoti apie vaiką ir ko negali“, – teigia mokyklos vadovas.
Dar vienas praktinis klausimas – vadovėlių medžiaga. Mokytojams būtų patogu, kad pamokos planas galėtų remtis ir konkrečia vadovėlio medžiaga, tačiau toks sprendimas susijęs su autorinėmis teisėmis.
Kitas žingsnis sistemos tobulinime – vadinamieji signalai arba perspėjimai, kurie padėtų mokytojui ar mokyklos vadovui laiku pastebėti nerimą keliančius rodiklius. Mokykla taip pat norėtų kurti pokalbių robotą, leidžiantį užduoti klausimus apie mokyklos duomenis ir gauti atsakymus, paremtus mokyklos sukaupta istorine atmintimi bei duomenų sąsajomis.
Prototipas, kurį reikia tikrinti
Kalbėdamas apie galimą sistemos taikymą kitose mokyklose, V.Bacys siūlo atsargią kryptį: pirmiausia išbandyti siauresniame rate, įvertinti, kas veikia, ką reikia taisyti, o tada spręsti dėl platesnio pritaikymo.
„Aš esu prieš tai, kad visur viską diegtume vienodai. Projektas tam ir daromas, kad būtų prototipas. Jei mums pavyks, tada galima jį dauginti ir taikyti kitur. Jei nepavyks, nereikia bijoti padėti į lentyną ir pasakyti, kad nepavyko. Lietuvoje švietimo pokyčiai dažnai pradedami visos sistemos mastu, nors pirmiausia vertėtų patikrinti jų veikimą realioje mokyklos praktikoje“, – sako V.Bacys.
Pasak jo, tokiems projektams svarbus ne tik atkaklumas, bet ir profesionalus žvilgsnis iš šalies. Mokyklos, kurios imasi inovatyvių sprendimų, dažnai lieka pačios su savo klausimais, nors joms labiausiai reikėtų konstruktyvios kritikos, analizės ir ekspertinių rekomendacijų.
„Norėtųsi didesnės sinergijos tarp mokslo, praktikų ir politikų. Kartais atrodo, kad patys su savimi diskutuojame. Labai norėtųsi pozityvios kritikos, pasiūlymų, žvilgsnio iš šalies. Jei mokykla inicijuoja projektą, būtų labai vertinga gauti ekspertinę pagalbą, kuri vertintų, apibendrintų, rekomenduotų ir analizuotų“, – sako V.Bacys.
