Kai tik egzaminas buvo padarytas privalomu, tarp mokinių padaugėjo nerimo ir įtampos, teigia „Corepetitus“ matematikos korepetitorė Elžbieta Rėksnytė.
„Būna ateina mokytis žmonės, kurie aiškiai turi talentą menams ar kalboms, bet vis tiek yra priversti lipti per save ir mokytis matematikos, net jei jos jiems vėliau neprireiks. Tačiau kai buvo kalbėta apie kartelės nuleidimą, tas nerimas šiek tiek nuslūgęs“, – sako ji.
Vis dėlto emocinis palengvėjimas ne visada virsta motyvacija mokytis. Pasak E.Rėknsytės, mokinių požiūris į egzaminą dažnai tiesiogiai priklauso nuo kartelės aukščio.
„Kuo aukštesnė kartelė, tuo didesnė motyvacija ir pastangos. Ir atvirkščiai – kuo mažesnė kartelė, tuo mažiau darbo. Yra ir tokių atvejų, kai aukšta kartelė paskatina beviltiškumo jausmą, bet dažniau tai visgi mobilizuoja“, – pastebi korepetitorė.
Spragos prasideda ne dvyliktoje klasėje
Anot E.Rėksnytės, tikrosios mokymosi problemos prasideda gerokai anksčiau, – vienuoliktokai ir dvyliktokai neretai nesusitvarko su elementariais veiksmais iš ankstesnių klasių.
„Tikrai dažnas atvejis, kai vyresnis mokinys negeba spręsti uždavinių, kuriuose reikia taikyti ankstesnių temų žinias. Tarkim, būna mokiniai nemoka paprasčiausių veiksmų su trupmenom, o tai neleidžia jiems prastinti atsakymų įvairiose temose“, – sako E.Rėksnytė.
Anot „Corepetitus“ įkūrėjo Tado Jonaičio, tai rodo ir platesnę sisteminę problemą.
„Kai kuriems mokiniams trūksta bazės, kitiems – praktikos, tretiems – aiškaus plano. Todėl korepetitorių pagalba dažniausiai prasideda ne nuo 12 klasės kurso, o nuo to, ko turėjo būti išmokta 8 ar 9 klasėje. Ir tam reikia laiko“, – sako T.Jonaitis.
Deja, laiko dažnas prisimena ieškoti tik likus keliems mėnesiams iki egzamino. E.Rėknsytė sako, kad didžiausias srautas mokinių pas ją ateina pavasarį, kai jau spaudžia egzaminų grafikas. Tokiu metu kokybė neišvengiamai kenčia. Korepetitorė pateikia dvi priešingas situacijas.
„Turėjau dvyliktokę, su kuria pradėjome ruoštis rudenį. Turėjom pakankamai laiko ir kartotis 11 klasės kursą – ji norėjo perlaikyti, nes prastai pavyko pirmas bandymas. Perlaikius pirmą dalį ir parašius antrą iš viso pavyko pasiekti virš 90 balų. Kita mokinė atėjo pas mane likus vos porai mėnesių iki egzamino – ji sugebėjo išlaikyti, bet visiškai ant ribos“, – palygina korepetitorė.
Pasak T.Jonaičio, šios istorijos rodo, kad ankstyvas startas sudaro galimybes atkurti prarastas arba net ir įgyti anksčiau neįgytas žinias. Vėlyvas startas visada reiškia kompromisus – ir dėl apimties, ir dėl mokymosi kokybės.
„Tai, ką spėsi sutvarkyti iki sausio ar vasario, dar galima sistemingai išmokti. Tai, kas lieka kovui ar balandžiui, deja, neretai yra jau tik gaisro gesinimas“, – sako T.Jonaitis.
Kada pradėti ruoštis? Geriausia – dabar
Pasak E.Rėksnytės, šiandien dar yra pakankamai laiko pasiruošti egzaminui be streso – jei pradedama dabar.
„Jei mokinys neturi milžiniškų spragų, tada pakanka 1–2 pamokų per savaitę, koncentruojamės į einamas temas, vėliau pereinam prie kartojimo. Jei spragų daugiau, dažniausiai rekomenduoju 2–3 pamokas per savaitę – derinam pagal situaciją“, – pataria E.Rėksnytė.
Ji pabrėžia, kad mokyklose dažniausiai išdėstoma teorija, o praktika lieka namams – o be praktikos, matematikos supratimas neišsivysto.
„Dažnas mokinys tikisi, jog užteks išmokti teoriją, įsiminti formules, bet net nepamąsto, kad daugiausiai išmokimas matematikoje ateina per sprendimus. Ženklai, kad gali reikėti pagalbos, dažniausiai pasirodo anksčiau nei pats mokinys nori juos pripažinti. Mokiniui, kuris viską gerai supranta, net nekils mintis dėl papildomos pagalbos, todėl jei jau atsiranda svarstymas – patarčiau nedvejoti. Svarbu išsikelti aiškų tikslą: ar nori tiesiog išlaikyti, ar siekti konkretaus rezultato“, – pataria E.Rėksnytė.
Kai mokinys žino, ko jis nori iš egzamino, mokytis tampa lengviau. Didžiausia Lietuvoje korepetitorių platforma „Corepetitus“ padeda tą tikslą aiškiai susidėti ir dirbti nuosekliai, todėl dauguma mokinių ir pajuda į priekį – net 9 iš 10 jų pasiekia užsibrėžto rezultato.
