Šis planas trečiadienį buvo pristatytas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Čia Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė pareiškė, kad kasmet smunkantis moksleivių raštingumas rodo sistemines visuomenės bėdas – mes nebeskaitome, o kasdienėje kalboje vis dažniau vartojame tik priebalses.
„Visuomenės raštingumas prastėja ir tai jokia naujiena. Mes rašome elektrinius laiškus ir SMS žinutes be lietuviškų rašmenų, dažnai sudėliodami tik priebalses“, – nurodė N.Poderienė.
Egzaminas aštuntokams
Todėl ministerija ėmėsi burti mokslo ir kultūros bendruomenę ir kartu su ja parengė priemonių planą, kuriuo vadovaujantis bus siekiama pagerinti visuomenės raštingumą.
Pagal šį planą aštuntokams bus įvestas privalomas lietuvių kalbos patikrinimas, o kitų dalykų pamokose turėtų mažėti testų, nes nustatyta, kad jie darė neigiamą įtaką moksleivių raštingumui.
Jei mes leisime sau kalbėti žargonu per pamokas, tai, žinoma, kalbos neišmokysime, – įsitikinusi N.Poderienė.
„Didžiausias dėmesys yra skiriamas pradinio ir pagrindinio ugdymo programų tobulinimui. Numatomas raštingumo patikrinimas po 8 klasės, sisteminis lietuvių kalbos mokymas. Atnaujintose programose jau numatyta, ką konkrečiai kurioje klasėje mokiniai turi išmokti. Taip pat labai atidžiai formuojamas skaitymo programos turinys, kad jis būtų vaikams patrauklus, kad jie norėtų skaityti“, – teigė N.Poderienė.
Pamokose, įgyvendinus ŠMM parengtą planą, turėtų atsirasti daugiau kūrybinių rašto darbų, atpasakojimų, diktantų.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad mokinių pasiekimus tiesiogiai veikia skaitymas.
„Lietuvos mokinių atsakymai yra tokie, kad 70 proc. skaito ieškodami informacijos, apie 60 proc. skaito tada, kai privalo tai daryti. Žinant, kad privaloma literatūra formuoja skonį ir kultūrinį, bendrą akiratį, labai svarbu, kokią literatūrą mes duosime savo vaikams“, – teigė ŠMM specialistė.
N.Poderienė mano, kad raštingumą ugdyti turėtų ne tik lietuvių kalbos mokytojai, bet ir visų dalykų specialistai, nes, jei kalbos mokymu rūpinsis tik lituanistai, tai „bus kova su vėjo malūnais“.
„Priversti, kad visi mokytojai pasiimtų raudonus parkerius ir taisytų klaidas, mes negalėsime. Manau, kad tai priklauso nuo mūsų pačių požiūrio. Jei mes leisime sau kalbėti žargonu per pamokas, tai, žinoma, kalbos neišmokysime“, – pabrėžė ji.
Plane numatoma, kad socialinės rizikos šeimų vaikai turėtų privalomai lankyti darželius.
Planas be pinigų?
ŠMM specialistė N.Poderienė teigia, kad numatytoms priemonėms įdiegti papildomų pinigų beveik nereiks.
„Kai rašėme priemones, mes negalvojome, kad čia reiks ir kiek reiks pinigų. Toms paprastoms priemonėms daug pinigų nereikia. Daug dalykų galima padaryti ir be pinigų. Svarbu, kad mes aiškiai numatytume, kas darys poveikį raštingumui“, – teigė ji.
Savo ruožtu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis mano, kad įgyvendinti šį planą neskiriant papildomų pinigų nepavyks.
Čia jau nuo Jėzaus Kristaus taip yra, kad pirma buvo žodis, paskui – kūnas, – aiškina ministras.
Ministro teigimu, kitų metų valstybės biudžete bus siekiama švietimo sistemai išsireikalauti daugiau lėšų, nes pastaruosius kelerius metus švietimui skiriama suma vis mažėdavo.
„Jei nebus peržiūrėtas finansavimas, tai aš nemanau, kad mes galėsime plaukti, kaip dabar yra. Nei radikalių pertvarkų, nei lietuvių kalbos pagerinimo, nei naujų žingsnių negalėsime žengti“, – sakė jis.
Tai, kad kol kas programos įgyvendinimui nenumatyta lėšų, pasak ministro, nereiškia, kad planą rengti nebuvo prasmės.
„Čia jau nuo Jėzaus Kristaus taip yra, kad pirma buvo žodis, paskui – kūnas. Taigi pirma turime įsivaizduoti, ką norime padaryti, o po to žiūrėti, kaip tai padaryti“, – sakė jis.
Lietuvos visuomenės raštingumu susirūpinta po to, kai trejus metus iš eilės fiksuojami vis prastesni moksleivių raštingumo rezultatai laikant valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą. Nuo 2010 m. apie 30 proc. abiturientų raštingumas buvo įvertintas 0 balų – jie padarė po 20 ir daugiau klaidų rašydami 350 žodžių rašinius.
Prastą raštingumą liudija ir šiųmečio lietuvių kalbos bandomojo brandos egzamino rezultatai.
