Toks ryškus skirtumas kelia klausimą – kodėl vyrai mažiau naudojasi mokymosi galimybėmis, kurios padeda tapti konkurencingesniems ir geriau prisitaikyti prie darbo rinkos? Psichologų teigimu, vyrai yra ne mažiau žingeidūs nei moterys, tačiau tobulėjimui jie dažniau renkasi kitokius ugdymosi būdus – trumpus, specializuotus seminarus, o ne ilgesnes, mišrias programas.
Be to, visuomenėje vis dar gyvas lūkestis, kad vyras turi būti savo srities ekspertas ir stiprybės simbolis, todėl mokymasis ar kvalifikacijos kėlimas kartais suvokiamas kaip silpnumo ar nekompetencijos pripažinimas.
„Atotrūkis labai didelis“, – teigia Europos socialinio fondo agentūros su partneriais įgyvendinamo projekto „Mokykis visą gyvenimą“, kurio dalis yra ir švietimo platforma Kursuok.lt, veiklos ekspertas Andrius Bečys. Jo teigimu, vyrų dalyvavimas mokymuose, nors ir išlieka mažesnis nei moterų, šiemet šiek tiek ūgtelėjo – vienu procentu. Jis akcentuoja ir tai, kad dažniausiai tobulintis nori turintys aukštąjį išsilavinimą, magistro, daktaro laipsnį.
„Aukštąsias mokyklas taip pat renkasi daugiau moterų. Matyt, tai susiję ir su įpročiu mokytis, noru kelti kvalifikaciją“, – svarsto ekspertas.
Vieno langelio principu veikiančioje Kursuok.lt platformoje mokymo teikėjai gali skelbti mokymosi programas, o suaugusieji – rinktis jiems aktualius kursus ir apmokėti juos savo lėšomis ar pretenduoti į valstybės finansavimą pagal nustatytus prioritetus. Sistemoje šiuo metu yra apie 1,5 tūkstančio mokymo programų, kurios galėtų būti vykdomos. Tačiau jų prieinamumas priklauso nuo pačių mokymų teikėjų – jie sprendžia, ar viešinti programas, formuoti mokymų grupes ir pradėti mokymus ir t.t. Pastebima, kad moterys už brangesnius kursus linkusios ir primokėti, net jei tam prireikia papildomų 1-1,5 tūkst. eurų.
Pusės savivaldybių vyrai kursų nesirinko
Platformos atstovai pastebi, kad šiemet net 11 savivaldybių vyrai apskritai nesimokė, o dar 27 savivaldybėse jų dalyvavimas buvo itin mažas – vos keli procentai.
Daugiausiai besimokančiųjų – 30–59 metų, o vyresnių dalyvių – vos vienas kitas. Vyrai dažniausiai renkasi transporto, inžinerijos ir sporto sritis, o moterys – grožio industrijos, dailiųjų amatų bei menų sritis.
„Pastebime, kad net ir tradiciškai „vyriškomis“ laikomos sritys – žemės ūkis, verslumas ar ekonomika – tampa vis populiaresnės tarp moterų. Kai kuriose programose jų jau siekia net 90 procentų,“ – pasakoja A. Bečys.
Ekspertas svarsto, jog moterys gali būti aktyvesnės mokymosi procese ir dėl socialinių priežasčių – po pertraukų, susijusių su vaikų auginimu, jos dažniau siekia atnaujinti žinias ir kompetencijas. Tuo metu vyrams nuolatinis darbas, stabilus atlyginimas ir tikslai gali sumažinti motyvaciją mokytis papildomai.
Vyrai ne mažiau žingeidūs
Psichologas, vyrų psichologinės paramos bendruomenės „Gentys“ bendraįkūrėjas Antanas Grižas pastebi, kad moterys akademinėje veikloje – nuo mokyklos iki universitetų – dalyvauja aktyviau ir sėkmingiau. Jų pasiekimai dažniausiai aukštesni, daugiau moterų įgyja aukštąjį išsilavinimą.
„Yra įvairių teorijų, kodėl taip yra. Viena jų – kad apskritai vyrai šiuo metu išgyvena vyriškumo krizę, susijusią su psichologiniais sunkumais. Kitas aspektas – kad dabartinis edukacinės sistemos formatas labiau atitinka moterų mąstymo ir mokymosi būdus“, – aiškina A. Grižas.
Pasak jo, moterys dažniau linkusios ieškoti sprendimų krizinėse situacijose ir drąsiau keisti profesinę kryptį, kai jaučia poreikį pokyčiui. Vyrai, priešingai, dažnai turi mažiau socialinių ryšių ir emocinių įrankių, kaip susitvarkyti su sunkumais. „Pakeisti profesinę kryptį, ypač vyresniame amžiuje, vyrams yra didelis emocinis iššūkis. Be to, jie skeptiškiau žiūri į ekspertus ir rečiau ieško pagalbos“, – teigia psichologas.
Vis dėlto A. Grižas pabrėžia, kad vyrai yra ne mažiau žingeidūs už moteris – daugelis jų motyvuoti augti ir tobulėti.
„Kadangi visuomenė iš vyrų tikisi savarankiškumo ir ekspertiškumo, jie dažniau renkasi neformalius ugdymosi būdus ar mikromokymąsi – trumpus seminarus, praktinius pasimokymus, o ne ilgus, kelerių metų kursus“, – sako jis.
Kadangi visuomenė iš vyrų tikisi savarankiškumo ir ekspertiškumo, jie dažniau renkasi neformalius ugdymosi būdus ar mikromokymąsi – trumpus seminarus, praktinius pasimokymus, o ne ilgus, kelerių metų kursus.
Įdomu tai, kad, pasak psichologo, nors vaikinai mokykloje vidutiniškai mokosi prasčiau nei merginos, sutelkę dėmesį į baigiamuosius egzaminus dažnai juos išlaiko geriau.
Svarbus pozityvus palaikymas
A.Grižas dalijasi ir kitomis įžvalgomis. Pasak jo, visuomenėje vis dar gajus lūkestis, kad vyras turi būti savo srities ekspertas, savarankiškas ir stiprus. Todėl sprendimas mokytis ar tobulėti kartais gali būti suvokiamas kaip pripažinimas, kad dar kažko nemoki. Tai, anot psichologo, gali būti viena priežasčių, kodėl vyrai rečiau įsitraukia į mokymosi procesus.
Paklaustas, ar moterys gali įkvėpti savo vyrus mokytis ir tobulėti, A. Grižas pripažįsta, kad vieno recepto nėra.
„Dirbu psichinės sveikatos srityje, todėl matau, kad vyrus labiausiai veikia pozityvios, įkvepiančios žinutės, kai akcentuojama ne problema, o galimybės. Kalbėdami apie „Gentys“ projektą, mes motyvuojame tuo, kad mokymasis – tai augimo ir įgalinimo šaltinis, atveriantis naujas perspektyvas. Kuo daugiau pozityvių žinučių apie mokymąsi pasieks vyrus, tuo didesnė tikimybė, kad jie įsitrauks – nes naujos kompetencijos suteikia pasitikėjimo, padeda siekti tikslų ir kurti karjerą“, – teigia psichologas.
Pasak jo, gėdinimas ar pašaipos, susijusios su mokymusi, dar labiau atstumia, o ne paskatina tobulėti.
„Juokeliai apie vyrų tobulėjimą ar saviugdą tik sustiprina barjerus, todėl daug efektyviau kalbėti apie galimybes, o ne trūkumus“, – pabrėžia A. Grižas.
Psichologas taip pat pastebi, kad vyrai dažniau įsitraukia į užsiėmimus, skirtus tik vyrams.
„Jei organizuočiau seminarą visiems, į jį ateitų 80–90 proc. moterų. Tačiau jei renginys skirtas tik vyrams – jie ateitų. Tokia yra realybė: vyrai mieliau jungiasi į saviugdos veiklas, kuriose jaučiasi suprasti ir mato kitus panašiai mąstančius vyrus“, – sako jis.
Kursuok.lt švietimo platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
Šiuo metu Kursuok.lt platformoje yra užsiregistravę daugiau nei 80 tūkst. naudotojų. Mokymus jau baigė ir pažymėjimus gavo daugiau nei 17, 6 tūkst. dalyvių.
