Būtent čia „Erasmus+“ programa dažnai atlieka ne simbolinį, o labai konkretų vaidmenį – ji tampa realiu žmogaus buvimo Europos dalimi įrodymu.
Orientuojasi į įtrauktį ir įvairovę
Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskienė pabrėžia, kad Lietuvos kontekste „nutolusios vietovės“ sąvoka nėra vien geografinė ir neturėtų būti suprantama siaurai.
„Lietuva yra palyginti nedidelė šalis, todėl nutolusi vietovė nebūtinai reiškia didelį fizinį atstumą, kaip, pavyzdžiui, Norvegijoje ar Danijoje, kur kalbame apie salas ar sunkiai pasiekiamas teritorijas. Mums daug svarbiau kalbėti apie ribotą galimybių prieinamumą – vietas, kur žmonėms tenka įdėti gerokai daugiau pastangų, kad pasiektų tokios pačios kokybės paslaugas, kokias turi didmiesčių gyventojai“, – sako G.Kaklauskienė.
Pasak jos, nutolimas dažnai pasireiškia ne tik fiziniais atstumais, bet ir kasdieniais barjerais, su kuriais susiduria regionų bendruomenės.
„Tai gali būti infrastruktūros trūkumas, ribotos viešojo transporto galimybės, uždaromos mokyklos ar sveikatos priežiūros įstaigos, specialistų stygius. Kartais tai yra ir informacijos trūkumas – žmonės paprasčiausiai nesužino apie galimybes arba mano, kad tarptautinės programos jiems nėra skirtos“, – paaiškina ji.
Šiame kontekste „Erasmus+“ programa, anot ŠMPF atstovės, sąmoningai orientuota į atotrūkio mažinimą.
„Kalbant apie „Erasmus+“, mes nutolimą suprantame ne tik geografine, bet ir socialine prasme. Programa siekia pasiekti tuos, kurie dėl socialinių, ekonominių ar kitų priežasčių lieka nuošalyje. Todėl vienas iš keturių horizontaliųjų „Erasmus+“ prioritetų yra įtrauktis ir įvairovė“, – pabrėžia G.Kaklauskienė.
Ji akcentuoja, kad tai nėra deklaratyvus principas – įtrauktis realiai įgyvendinama per konkrečius programos sprendimus.
„Tai reiškia papildomas finansavimo galimybes, palankesnes sąlygas regioninėms organizacijoms, konsorciumų modelius, kai stipresnės institucijos padeda mažesnėms, taip pat mažesnės apimties projektus, kurie yra paprastesni administruoti ir prieinami organizacijoms be didelės tarptautinės patirties“, – aiškina ji.
Pasak G.Kaklauskienės, programa sukurta taip, kad organizacijos galėtų augti palaipsniui, o ne iš karto „šokti į gilius vandenis“.
„Programa siūlo labai įvairaus sudėtingumo veiklas. Organizacijos gali pasirinkti sau tinkamą veiklų meniu – nuo virtualių bendradarbiavimo platformų, tokių kaip „eTwinning“ ar „EPALE“, iki tarptautinių mobilumo ar partnerysčių projektų. Tai leidžia net ir mažoms bendruomenėms įsitraukti neišvykstant iš savo miestelio, o vėliau, įgavus pasitikėjimo, imtis ir didesnių iniciatyvų“, – sako ji.
ŠMPF atstovė pabrėžia, kad būtent toks nuoseklus įsitraukimas dažnai ir tampa lūžio tašku regionuose.
„Kai mokykla, biblioteka ar jaunimo centras pirmą kartą sėkmingai įgyvendina projektą, keičiasi ne tik institucija, bet ir požiūris – atsiranda pasitikėjimas, kad tarptautinės galimybės yra pasiekiamos ir čia. Tuomet „Erasmus+“ tampa ne vien programa, o kasdienio bendruomenės gyvenimo dalimi“, – apibendrina G.Kaklauskienė.
Galimybių yra, bet ne visi jas renkasi pasiekti
Jaunimo reikalų agentūros (JRA) Tarptautinės jaunimo politikos skyriaus vedėja Giedrė Tumosaitė atkreipia dėmesį, kad formaliai regionų jaunimui galimybių netrūksta, tačiau realybėje situacija kompleksiškesnė.
„Tikrai negalime teigti, kad regionuose jauni žmonės neturi galimybių mokytis ir veikti. Yra bendrojo ugdymo mokyklos, profesinės mokyklos, nuotolinis mokymasis, Europos Sąjungos programos jaunimui. Vis tik šiomis galimybėmis pasinaudoja ne visi“, – sako ji.
Pasak G.Tumosaitės, dažniausios kliūtys yra informacijos stoka, socialiniai ir finansiniai barjerai, užsienio kalbos baimė ar menkesnis pasitikėjimas savimi.
„Jaunuoliai iš mažesnių bendruomenių neretai jaučia didesnį nesaugumą, baiminasi kalbos kliūčių ar tiesiog netiki, kad tokios galimybės skirtos jiems. Taip pat nemažai priklauso nuo vietos infrastruktūros – jei vietos organizacija, jaunimo darbuotojas ar lyderis aktyviai skatina, rezultatai matomi iš karto; jei tokio žmogaus ar organizacijos nėra, galimybės dažnai lieka nepanaudotos. Dėl šių priežasčių regionų jaunimas statistiškai rečiau pasinaudoja tarptautinio mobilumo programomis, nors jos galėtų gerokai prisidėti prie jų įgūdžių, pasitikėjimo ir ateities perspektyvų augimo“, – teigia JRA atstovė.
Visgi situacija po truputį keičiasi – regionų jaunimas, matydamas geruosius pavyzdžius, pastaraisiais metais tampa aktyvesnis ir drąsesnis dalyvauti tarptautinėse veiklose.
„Matome aiškią teigiamą tendenciją. Pastaraisiais metais ypač padidėjo jaunimo centrų ar kitų su jaunais žmonėmis dirbančių įstaigų iniciatyvumas, o tai reiškia, kad daugiau jaunų žmonių iš mažesnių miestų išvyksta į tarptautinius jaunimo mainus ar savanorystę. Kai kurie regionai, pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybė, Zarasų r., Širvintų r., Plungės r. ar Rietavo savivaldybė, jau dabar konkuruoja su didmiesčiais pagal finansuotų projektų skaičių. O aktyviausios savivaldybės pagal finansuotų projektų skaičių, tenkantį vienam jaunam žmogui, yra Rietavo, Zarasų r., Širvintų r., Pagėgių, Ignalinos r. ir Druskininkų“, – vardija G.Tumosaitė.
Ji pabrėžia, kad „Erasmus+“ bei kitos jaunimui skirtos Europos Sąjungos programos daugeliui jaunuolių tampa pirmuoju realiu kontaktu su Europa.
„Kai jaunuolis iš nedidelės bendruomenės pirmą kartą išvyksta į tarptautinius mainus ar savanorystę, jis grįžta su nauju suvokimu, kad jo patirtis svarbi ne tik vietoje, bet ir Europoje. Tai labai stiprina savivertę“, – sako G.Tumosaitė.
Tą įrodo ir gerieji „Erasmus+“ projektų pavyzdžiai.
Tvarumo bei kūrybos sintezė tęsiasi ir po projekto
Alsėdžiai – nedidelis miestelis Plungės rajone, nutolęs nuo didžiųjų centrų, kur jaunimas dažnai jaučiasi „nei čia, nei ten“ – per toli nuo miesto galimybių, bet ir be aiškios alternatyvos vietoje. Būtent iš šios kasdienės realybės gimė „Erasmus+“ jaunimo projektas, kurį koordinavo vietos bendruomenė, padedant šioje srityje daugpatirties turintiems partneriams iš Klaipėdos – įstaigos „Kūrybinės ateities idėjos“.
„Esame parapijos miestelis, kurio jaunimas yra nutolęs – nuo Plungės apie 25 kilometrus, nuo Telšių – apie 15. Jauniems žmonėms labiausiai patinka veiklos šalia namų, kur jie gali jaustis saugūs, skatinant juos aktyviai veiklai norėjosi pabandyti „Erasmus+“, – pasakoja projekto vadovė, Plungės rajone įsikūrusios viešosios įstaigos „Edukacija kitaip“ Alsėdžių vaikų dienos centro projekto vadovė Daiva Gramalienė.
Ji pasakoja, kad „Erasmus+“ finansavimą gavęs projektas „Upcycling for Green Business Ideas“ buvo skirtas tvarumui, kūrybiškumui ir jaunimo įtraukimui, įskaitant ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus bei jaunuolius. Vietoje teorinių mokymų pasirinktas labai praktiškas kelias – darbas su tuo, ką bendruomenė jau turi.
„Pirmiausia rinkome senus laikraščius ir darėme mokymus, ką iš jų galima padaryti jų nedeginant. Vėliau rinkome senas kėdes, keptuves, kitus daiktus ir ieškojome, kaip juos prikelti antram gyvenimui“, – vardijo D.Gramalienė.
Jaunimas kūrė dekoracijas, meno objektus, praktiškus gaminius, mokėsi juos pristatyti ir realizuoti. Projektas turėjo ir verslumo elementų – dalyviai organizavo muges, kuriose pardavinėjo savo sukurtus produktus.
„Labiausiai mugėse pasiteisino džiovinti vaisiai, saldainiai iš džiovintų produktų. Jaunimas mokėsi ne tik kurti, bet ir pristatyti, parduoti, bendrauti“, – sako projekto vadovė.
Viena svarbiausių projekto dalių, pasak projekto vadovės, buvo tarptautinė patirtis. Projekto dalyviai lankėsi Portugalijoje, Madeiroje, kur susipažino su organizacijomis, kurios tvarumą taiko kasdienėje aplinkoje.
„Ten pamatėme, kaip kūrybinės idėjos gimsta iš tvarumo poreikio, pavyzdžiui, gėlių vazonai iš metalo likučių, senos staltiesės dekoruotos natūralių gėlių lapais ir kt. Grįžę supratome, kad ir pas mus tai įmanoma“, – pasakoja pedagogė.
Grįžus idėjos buvo pritaikytos vietoje – Alsėdžiuose rinktos senos kėdės tapo miestelio švenčių puošmena, dekoracijos iš senų keptuvių naudotos renginiuose, bendruomenės erdvėse. O svarbiausia, pasak projekto koordinatorės, kad jis nesibaigė su paskutine ataskaita.
„Tas kūrybinis procesas tęsiasi ir projektui pasibaigus. Gal iš to išaugs dar kažkas didesnio“, – svarsto D. Gramalienė.
Nuo jaunimo diskusijų – iki realių iniciatyvų
Pakruojo ir Joniškio rajonuose įgyvendintas „Erasmus+“ dalyvavimo veiklų projektas „You(th) can do it!“ gimė iš labai konkretaus pastebėjimo – jaunimas apie pilietiškumą dažnai žino teoriškai, tačiau realaus ryšio su sprendimų priėmimu neturi.
„Pastebėjome ryškų atotrūkį tarp jaunimo žinių apie pilietiškumą ir jų realaus dalyvavimo viešajame gyvenime. Teorinė informacija dažnai lieka tik vadovėlio puslapiuose“, – teigia projekto iniciatyvinės grupės narė Gabija Juciūtė.
Projekto tikslas buvo ne tik kalbėti apie pilietiškumą, bet ir leisti jaunimui jį patirti praktiškai. Jaunuoliai dalyvavo lyderystės mokymuose, diskusijose apie ES vertybes, piliečių teises, jaunimo politiką, susitiko su Europos Parlamento ir Lietuvos Respublikos Seimo nariais, mokėsi kelti klausimus ir argumentuoti savo pozicijas.
„Norėjome sukurti erdvę, kurioje jaunimas galėtų ne stebėti, o dalyvauti – kalbėtis su sprendimų priėmėjais ir pamatyti, kad jų balsas yra girdimas“, – sako G.Juciūtė.
Svarbi projekto dalis buvo paties jaunimo inicijuotos veiklos. Jaunuoliai patys kūrė idėjas ir jas įgyvendino savo bendruomenėse – sprendė realias problemas, susijusias su saugių erdvių trūkumu, informacijos prieinamumu, jaunų žmonių matomumu viešojoje erdvėje.
„Projektas gerokai sustiprino mūsų organizacijos pozicijas regione, tiek patys jauni žmonės, tiek savivalda dabar aiškiai mato mus kaip tarpininkus, galinčius suburti įvairias grupes bendram tikslui. Projektas padėjo sustiprinti mūsų vaidmenį rajone, tiek jauni žmonės, tiek savivalda dabar mus mato kaip partnerius, galinčius suburti skirtingas grupes bendram tikslui pasiekti“, – džiaugiasi G.Juciūtė.
Viena iš projekto koordinatorių Austėja Makarevičiūtė, pabrėžia, kad projektas buvo svarbus būtent regionų kontekste – čia jaunimo balsas dažnai lieka neišgirstas.
„Augdama regione supratau, kokią didelę galią turi pokyčiai, kylantys „iš apačios“. Regionuose jaunimas turi daug idėjų ir vertybinių nuostatų, bet dažnai pritrūksta žinių ar galimybių jas įgyvendinti“, – sako A. Makarevičiūtė.
Pasak jos, projektas leido jaunimui tapti ne stebėtojais, o bendraautoriais.
„Mes nesiekėme vien apklausų – norėjome, kad jauni žmonės patys kurtų projektą kartu su mumis. Tai ir buvo pagrindas, kodėl veiklos tapo patrauklios ir prasmingos“, – mano pašnekovė.
Ji pasidalino, kad projekte jai asmeniškai didžiausią įspūdį paliko konferencija „Jaunimas gali!“ ir jaunimo inicijuotų projektų įgyvendinimas.
„Konferencija tapo savotiška regiono pilietiškumo pamoka kitaip – joje dalyvavo jaunuoliai iš įvairių mokyklų, o pilietiškumo jie mokėsi ne iš vadovėlių, bet per įkvepiančius pavyzdžius, susitikimus su savanoriais, kūrybines dirbtuves ir praktines veiklas. Tai padėjo parodyti, kad mokymasis gali būti ne tik formalus: didelė dalis žinių, o ypač pilietiškumo, ateina per patirtį ir aktyvų įsitraukimą.
Dialogą su jaunimu dar labiau sustiprino visuomenėje gerai žinomi pranešėjai – jų dalyvavimas padėjo mažinti regionų atskirtį, o jaunimui suteikė galimybę išgirsti ir sutikti autoritetus, kurie įkvepia ir motyvuoja veikti. Didelį įspūdį paliko ir jaunimo iniciatyvų įgyvendinimas“, – teigė ji.
Projektas baigėsi 2025 m. liepos mėnesį, tačiau jo rezultatai – apčiuopiami. Sustiprėjo dialogas tarp jaunimo ir vietos valdžios, jaunuoliai tapo drąsesni kalbėti apie savo teises, aktyviau domėtis viešaisiais reikalais.
„Po šio projekto dar kartą įsitikinau, kad regionuose gyvenantys jauni žmonės nėra mažiau progresyvūs ar labiau abejingi. Kai jiems suteikiamos sąlygos ir pasitikėjimas, pilietinis aktyvumas natūraliai atgyja“, – sako A.Makarevičiūtė.
Ji ragina regionų jaunimą nedvejoti ir naudotis suteikiamomis progomis tobulėti.
„Visiems bendraamžiams, kurie svarsto apie dalyvavimą tokiuose projektuose, patarčiau tiesiog pabandyti. Visada galima prisijungti ir iš „tolėliau“ – atsargiai pasižiūrėti, įsivertinti, ar tai tikrai ne tau. Bet koks dalyvavimas yra vertingas, nes pabandydamas nieko neprarandi, bet atveri galimybę ką nors atrasti“, – drąsina „You(th) can do it!“ projekto koordinatorė Austėja Makarevičiūtė.
Projektas sustiprino visą mokyklos bendruomenę
Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje „Erasmus+“ mobilumo projektas tapo ne pavieniu tarptautiniu bandymu, o kryptingu visos bendruomenės sprendimu keistis. Mokykla, naudodamasi programa, ieškojo būdų, kaip sustiprinti ugdymo kokybę, didinti įtrauktį ir atverti tarptautines patirtis tiek mokiniams, tiek mokytojams.
„Remiantis mokyklos strateginio plano išvadomis, susibūrė iniciatyvi žmonių grupė, kuri norėjo ieškoti realių pokyčio būdų. Kilo idėja pasinaudoti programos „Erasmus+“ siūlomomis galimybėmis tobulėti ir stiprinti turimas kompetencijas“, – teigia Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos projekto koordinatorė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Jonušauskaitė.
Projektas apėmė visą mokyklos bendruomenę: mokinius, mokytojus, specialistus, mokinių tėvus. Mokytojai dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose „Chat GPT ir pagrindiniai DI įrankiai“, „Įtraukusis ugdymas ir dirbtinis intelektas“, taip pat vyko į darbo stebėjimo vizitus Italijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
„Norėjome sustiprinti tarptautiškumą, taikyti inovatyvius metodus ir kurti galimybes tiek mokiniams, tiek mokytojams tobulėti modernioje, atviroje aplinkoje. Ypač svarbi buvo įtrauktis – kaip dirbti mišriose klasėse, kaip įtraukti individualių poreikių turinčius mokinius“, – pabrėžia mokyklos atstovai.
Grįžę iš užsienio mokytojai įgytas žinias pradėjo taikyti praktiškai: pamokose atsirado daugiau skaitmeninių įrankių, projektinio darbo, bendradarbiavimo. Buvo pradėtos naudoti tokios platformos kaip „Liveworksheets“, „Padlet“, „Edpuzzle“, „Pixton“, kurios palengvino ugdymo procesą ir leido mokiniams mokytis aktyviau.
„Mokytojai ir mokiniai tapo drąsesni bandyti naujus metodus, atsirado daugiau iniciatyvos, daugiau pasitikėjimo eksperimentuoti“, – sako projekto koordinatorė.
Vienas ryškiausių projekto rezultatų, pasak pašnekovės, – akivaizdūs pokyčiai mokinių elgsenoje ir savijautoje. Prieš išvykas ir joms pasibaigus buvo atliktos anoniminės apklausos, kurios atskleidė, kad tarptautinė patirtis turėjo išliekantį poveikį.
„Mokiniai tapo drąsesni bendraudami, rodė iniciatyvumą dalyvaudami projektinėse veiklose ir mokykloje organizuojamose iniciatyvose, tapo atviresni, brandesni, labiau pasitikintys savimi, noriai ėmėsi atsakomybės“, – pastebi J.Jonušauskaitė.
Pokyčius pastebėjo ir mokinių tėvai. Jų teigimu, vaikai grįžo savarankiškesni, motyvuoti, drąsiau reiškiantys mintis ir aktyviau įsitraukiantys į mokyklos gyvenimą.
Ypač reikšmingas projekto poveikis pastebėtas įtraukčiai. Mokytojai pastebėjo, kad individualių poreikių turintys mokiniai taip pat tapo atviresni, aktyviau dalyvavo bendrose veiklose, sustiprėjo tarpusavio emociniai ryšiai.
„Vaikai, kurie anksčiau jautėsi atstumti ar vieniši, išdrąsėjo – pertraukų metu bendrauja su bendraklasiais, kartu tariasi, juokauja. Matome, kaip stiprėja bendrystė“, – teigia mokyklos atstovė.
Pasak J.Jonušauskaitės, Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos bendruomenė įsitikino, kad programa „Erasmus+“ yra svarbi ne tik kaip tarptautinė patirtis, bet ir kaip impulsas dalintis žiniomis lokaliai.
Tarptautinė patirtis suaugusiųjų švietimui
Pastaraisiais metais besirūpinantieji suaugusiųjų švietimu vis dažniau ieško naujų būdų, kaip pasiekti platesnę auditoriją ir sudominti žmones, kuriems tradicinės veiklų formos nėra patrauklios ar lengvai prieinamos. Skaitmeninės technologijos šioje srityje tampa ne tik papildomu įrankiu, bet ir galimybe kultūrines patirtis pateikti šiuolaikiškai, lanksčiai ir įtraukiai.
Būtent šių galimybių paieškai buvo skirtas „Erasmus+“ projektas „Enlighten, Engage, Empower: Through Culture to Community“, kurį įgyvendino Lietuvos regionų bibliotekų asociacija kartu su partneriais iš Bulgarijos ir Portugalijos. Vis dėlto, kaip pabrėžia projekto koordinatorė, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Informacijos išteklių ir inovacijų diegimo skyriaus vedėja Laima Lapinienė, šio projekto esmė – tarptautinis apsikeitimas gerosiomis praktikomis ir jų pavertimas realiai pritaikomais švietimo įrankiais.
Partnerystė su Bulgarijos ir Portugalijos organizacijomis parodė, kad skirtingose šalyse bendruomenės susiduria su panašiais socialiniais iššūkiais. Partnerių patirtys praplėtė požiūrį į tai, kaip kultūra gali būti veiksmingai naudojama socialinei įtraukčiai stiprinti.
„Su partneriais dirbdami savo šalyse matėme, kad technologijos kultūrinėse veiklose jau yra naudojamos, tačiau dažnai fragmentiškai. Šis projektas suteikė galimybę sistemingai apsikeisti patirtimi, įvertinti, kas veikia geriausiai, ir šias žinias paversti praktiniais įrankiais suaugusiųjų švietėjams“, – pasakoja L.Lapinienė.
Projektas buvo grindžiamas partnerių patirties mainais: kiekviena šalis dalinosi savo sukauptomis praktikomis – nuo darbo su vietos kultūros paveldu ir pasakojimu iki kūrybinių skaitmeninių formų taikymo suaugusiųjų mokymosi procese. Šios patirtys buvo analizuojamos, lyginamos ir apibendrinamos ieškant universalių sprendimų, kuriuos būtų galima pritaikyti skirtinguose kultūriniuose ir edukaciniuose kontekstuose.
Svarbi projekto dalis buvo pilotinės veiklos, kurios padėjo išbandyti atrinktus metodus realiose situacijose ir įsivertinti, kaip jie veikia. „Pilotinės veiklos gelbėjo atskleidžiant metodų potencialą realiose situacijose. Tai buvo svarbus etapas, leidęs patikslinti sprendimus ir aiškiau suprasti, kaip juos pristatyti kitiems suaugusiųjų švietėjams“, – sako projekto koordinatorė.
Remiantis sukaupta patirtimi, sukurtas pagrindinis projekto rezultatas – devynios vaizdo pamokos suaugusiųjų švietėjams. „Norėjome sukurti išteklius, kurie būtų naudingi plačiam suaugusiųjų švietėjų ratui. Vaizdo pamokos leidžia edukatoriams savarankiškai mokytis, rinktis jiems aktualius metodus ir pritaikyti juos savo veiklose“, – pasakoja L.Lapinienė.
Vaizdo pamokose aptariami įvairūs metodai: skaitmeninių pasakojimų kūrimas, asmeninių ir vietos istorijų įprasminimas, darbas su vaizdu ir garsu, poezijos pristatymas per tinklalaides ir kitas skaitmenines formas. Nors projektas buvo orientuotas į žmones, patiriančius vienokią ar kitokią atskirtį, sukurti sprendimai išlaiko universalią logiką – jie gali būti pritaikomi skirtingose organizacijose, dirbančiose su suaugusiaisiais.
Visi projekto rezultatai, įskaitant vaizdo pamokas ir metodinius aprašus, yra viešai prieinami projekto interneto svetainėje www.eeeproject.net. Anot L.Lapinienės, būtent čia telpa projekto esmė: tarptautinė patirtis, paversta aiškiu, kitų švietėjų darbą realiai palengvinančiu turiniu.
„Darbas su kolegomis iš skirtingų šalių parodė, kad daugelis iššūkių yra bendri, o sprendimai dažnai gimsta dalijantis patirtimi. Šis projektas sustiprino pasitikėjimą kultūra ir technologijomis kaip priemonėmis, galinčiomis padėti pasiekti daugiau žmonių. Tarptautinis bendradarbiavimas paskatino drąsiau ieškoti naujų formų ir metodų. Jis suteikė pasitikėjimo išbandyti kitokius darbo būdus ir stiprino bibliotekininkų motyvaciją. Kai kurios projekto metu gimusios idėjos jau tapo nuolatine bibliotekų veiklų dalimi“, – apibendrina L.Lapinienė.
Kviečia nepražiopsoti savo galimybės
Visi kalbinti pasnekovai vieningai sutarė, kad programos „Erasmus+“ suteikiamos galimybės gali tapti gyvenimą keičiančia patirtimi – svarbiausia išdrįsti tam pasiryžti.
JRA Tarptautinės jaunimo politikos skyriaus vedėja Giedrė Tumosaitė akcentuoja, kad „Erasmus+“ reiškia galimybę keisti ir keistis – tiek augti pačiam, tiek matyti augant jaunus žmones.
„Esu liudininkė daugelio istorijų, kai jaunuoliai, kurie iš pradžių nė nedrįsta kalbėti prieš grupę, iš projekto grįžta labiau pasitikintys savimi, atviresni, smalsesni. „Erasmus+“ reiškia ir bendruomenę, kuri ypač svarbi šiandien, kai Europa susiduria su naujomis įtampomis. Ši programa tampa ne tik patirties mainų įrankiu, bet ir būdu stiprinti atsparumą“, – ragina G.Tumosaitė
Apibendrindama skirtingų projektų patirtis programoje „Erasmus+“ ŠMPF direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskienė pabrėžia, kad „Erasmus+“ stiprybė slypi jos artume žmonėms.
„Ši programa laikoma viena sėkmingiausių Europos Sąjungos iniciatyvų, nes ji yra arčiausiai paprastų europiečių. Kai žmonės gauna tiesioginę naudą, Europa tampa jų kasdienybės dalimi“, – sako ji.
Nutolusiose vietovėse ši kasdienybė dažnai keičiasi ypač ryškiai – čia projektai tampa įvykiais, įtraukiančiais visą bendruomenę. Ir būtent čia Europa dažnai atsiskleidžia ne per institucijas ar dokumentus, o per žmonių patirtis ir bendrystę.
Europos Sąjungos programą „Erasmus+“ Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir Jaunimo reikalų agentūra. Daugiau informacijos galite rasti www.erasmus-plius.lt.
