Lietuvoje jau beveik dešimtmetį tęsiasi diskusija, ar mokymasis vasarą iš tiesų prisideda prie ugdymo kokybės, ar tik didina įtampas švietimo sistemoje. Nors 2017 m. priimtas sprendimas pailginti mokslo metus buvo grindžiamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis ir siekiu priartinti Lietuvą prie Europos standartų, praktinė patirtis parodė, kad ugdymo trukmės pailginimo ir mokymosi vasarą nepakanka akademiniams pasiekimams gerinti.
Pastaraisiais metais diskusiją apie mokslo metų trukmę ypač paaštrino tarpiniai vienuoliktokų patikrinimai, kurie atskleidė giluminę ugdymo organizavimo problemą – birželį daugelis mokyklų panyra į chaosą, kai vienu metu vyksta egzaminai, konsultacijos ir formaliai tęsiamos pamokos. Dėl to mokinių ugdymo procesas pasidaro fragmentiškas, mokytojų darbo krūvis išauga, o mokymasis birželio mėnesį dažnai tampa mažiau efektyvus. Galima sakyti, kad nuo pirmųjų švietimo reformų iki šiandienos diskusijų dėl tarpinių patikrinimų mokslo metų trukmės klausimas mūsų šalyje išlieka tarp nuolatinių švietimo politikos aktualijų.
Tarptautinis kontekstas leidžia palyginti Lietuvos praktiką su kai kurių kitų šalių patirtimis ir formuluoti įžvalgas, kaip siekti mokslo metų trukmės ir mokymosi intensyvumo pusiausvyros.
Ką apie mokymosi laiką byloja užsienio šalių patirtis?
Mokslo metų trukmė ir mokymosi laiko planavimas konkrečiose valstybėse priklauso nuo švietimo tradicijų, kultūrinių, klimato ir kitų ypatumų.
Naujausios ataskaitos „Education at a Glance 2025“ duomenimis, EBPO šalyse mokiniai pradinėse klasėse mokosi vidutiniškai apie 804 val., o pagrindinėse – apie 909 val. per metus. Lietuvoje šie rodikliai yra mažesni – atitinkamai 676 ir 864 val. Vidutiniškai mokymo trukmė dienomis visose ugdymo pakopose yra panaši – pradinėje 186 d., pagrindinėje 184 d., vidurinėje 183 d. per metus.
Vasaros atostogų trukmė – vienas iš labiausiai Europos šalyse varijuojančių aspektų.
Lietuvoje naujose ugdymo programose nustatyta, kad pradinukų mokslo metai tęsiasi 170 d., o pagrindinių klasių moksleivių – 180 d. Skirtumas tarp pradinio ir pagrindinio ugdymo mokslo metų trukmės daugumoje šalių yra mažesnis nei dvi dienos, tačiau Lietuva ir dar kelios kitos valstybės pasižymi gerokai didesniu – net dešimties dienų (t. y. dviejų savaičių) skirtumu.
Vasaros atostogų trukmė – vienas iš labiausiai Europos šalyse varijuojančių aspektų. Lietuvoje 2026 metais vasaros atostogos tęsis 11 savaičių. 2024 m. duomenimis, ilgiau atostogauja Pietų Europos šalių, tokių kaip Portugalija, Italija, Graikija, Albanija, Malta, vaikai. Ilgesnės nei 12 savaičių moksleivių atostogos taip pat suteikiamos Airijoje, Islandijoje ir Latvijoje. Trumpiausios – 6 savaičių – vasaros atostogos yra Vokietijoje, Olandijoje ir Lichtenšteine. Lietuva ir Latvija pirmauja pagal metinį pradinukų poilsio laiką.
Danijos švietimo sistema išsiskiria ilgiausia ugdymo trukme – mokslo metai čia tęsiasi apie 40 savaičių arba 200 dienų. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir 1–3 klasių mokiniai mokosi mažiausiai 1 110 val. per mokslo metus, 4–6 klasių auklėtiniai bent 1 320 val., o septintokai, aštuntokai ir devintokai – 1 400 val. Nors danų vaikai per metus ilsisi trumpiausiai, jie yra tarp pirmaujančiųjų vertinant mokymosi motyvaciją ir emocinę gerovę. Net 90 proc. mokinių apklausose nurodo jaučiantys, kad mokytojai juos palaiko, ir daugiau nei 80 proc. teigia, kad jiems patinka mokytis naujų dalykų.
Norvegijoje mokslo metai trunka apie 38 savaites arba 190 dienų (iki 810 val.). Vasaros atostogos užima tik 8 savaites, o likęs poilsio laikas išskaidytas į kelis trumpesnius ciklus. 2016 m. šalyje įgyvendinta reforma, kuria siekta sumažinti perteklinį dėstomų dalykų turinį bei pamokų krūvį, stiprinti tarpdisciplininius gebėjimus ir suteikti mokytojams didesnę autonomiją planuojant pamokas ir jų turinį, geriau pritaikant jį mokinių poreikiams.
Švedijoje mokslo metai tęsiasi 40 savaičių, per kurias ugdymui skiriamos 178 dienos. Mokslai pradedami rugpjūčio viduryje ir baigiami įpusėjus birželiui. 2011 m. įgyvendinta reforma pakreipė Švedijos švietimo perspektyvą nuo orientavimosi į mokinio asmeninį tobulėjimą link didesnio dalykinių žinių akcentavimo. Tyrimų duomenimis, dabar pastebimas perdėtas dėmesys pasiekimams, o mokinių asmenybių ugdymui jo skiriama mažai. Tai lemia, kad tiek moksleiviai, tiek mokytojai patiria stresą siekdami aukštesnių rezultatų.
Skandinaviškas švietimo modelis daug metų buvo pavyzdinis. Suomija ir Estija kurdamos nacionalines švietimo strategijas rėmėsi šiuo modeliu ir dabar demonstruoja vienus aukščiausių Tarptautinės moksleivių vertinimo programos PISA (angl. Programme For International Student Assessment) mokinių pasiekimų rezultatų.
Skandinaviškas švietimo modelis daug metų buvo pavyzdinis.
Suomijoje mokslo metai prasideda rugpjūčio viduryje, trunka apie 38 savaites (195 d., 900 val.) ir baigiasi birželio pradžioje. Vasaros atostogos tęsiasi apie 10 savaičių. Pamoka trunka 60 min., iš kurių ne mažiau kaip 45 min. turi būti skiriamos mokymui.
Taip pat yra galimybė rengti 90 min. trukmės pamokas. EBPO ataskaitose Suomija pasižymi aukšta mokytojų atrankos ir rengimo kokybe bei dideliu jų profesionalumu bei keliamu pasitikėjimu. 2022 m. PISA tyrimo duomenimis Suomija, palyginti su kitomis EBPO valstybėmis, pasižymi mažiausiu pasiekimų tarp šalies mokinių ir mokyklų skirtumu. Suomiai namų darbams skiria mažiau laiko nei daugelio kitų EBPO šalių moksleiviai, tačiau jų pasiekimai yra aukšti.
Estijoje mokslo metai trunka 35 savaites, per kurias mokiniai ugdomi 175 dienas. Jaunesnių moksleivių ugdymo programose numatytos 661 val., o vyresnių – 822 val. mokymosi. 2025–2026 m. mokslo metai, palyginti su praėjusiais, pailginti savaite. Numatyti penkeri mokyklinių atostogų etapai, dalijantys mokslo metus į 35 dienų trukmės ugdymo ciklus. Bendra atostogų trukmė – ne mažiau kaip 12 savaičių, o vasaros atostogos tęsiasi bent 8 savaites iš eilės.
Pagal 2022 m. PISA tyrimo rezultatus, Estija yra aukščiausiai vertinama Europos valstybė ir viena iš lyderių tarp visų EBPO šalių. Čia keliami aukšti mokytojų atrankos ir pasitikėjimo jais standartai. Tačiau aukšta švietimo standartų kartelė turi pasekmių mokinių gerovei. Esama duomenų, kad net du trečdaliai Estijos moksleivių jaučiasi chroniškai pavargę, nurodo daug laiko skiriantys papildomam mokymuisi ir namų darbams. Taip pat pabrėžiama, kad ugdymo programos yra perkautos.
Lenkija, kurios kultūrinis kontekstas panašus į Lietuvos, turi kone mažiausiai ugdymo valandų tarp EBPO šalių. Čia mokslo metai trunka nuo rugsėjo 1 d. iki pirmojo penktadienio po birželio 20 d. Pradinukų mokslai tęsiasi 564 val., aukštesnių klasių moksleivių – 762 val. per metus. 2022 m. PISA tyrimo duomenimis, nors Lenkijos penkiolikmečių akademiniai rezultatai šiek tiek viršija EBPO vidurkį, šalis yra paskutinėje vietoje pagal mokinių mokymosi motyvaciją – tik mažai jų daliai patinka semtis naujų žinių mokykloje.
Negana to, pastaraisiais metais pastebimas žymus vaikų emocinės sveikatos suprastėjimas. Imtasi mažinti krūvius mokyklose – jauniausiems moksleiviams (iki 8 klasės) panaikinti namų darbai, o visas ugdymo turinys sutrumpintas 20 proc., tikintis, kad tai padės labiau ugdyti kritinį mąstymą, užuot skatinus „sausą kalimą“.
Jungtinėje Karalystėje pastaraisiais metais siekiama pakelti švietimo standartus ir kompensuoti COVID-19 pandemijos padarinius mokinių pasiekimams. 2022 m. nustatyta, kad nuo 2024 metų rugsėjo mokymosi trukmė visose valstybės finansuojamose mokyklose turės trukti mažiausiai 32,5 val. per savaitę. Mokslo metai Jungtinėje Karalystėje trunka apie 190 dienų.
Moksleiviams suteikiamos 6 savaičių vasaros atostogos, 2 savaičių trukmės kalėdinės ir Velykų atostogos, taip pat trejos po savaitę trunkančios trimestro vidurio atostogos rudenį, pavasarį ir vasarą. Taigi, iš viso atostogaujama 13 savaičių. Vis dažniau pasigirsta raginimų atsisakyti nuo Viktorijos laikų galiojančios tvarkos, kai vasarą atostogaujama 6 savaites – sutrumpinti jas iki 4 savaičių atitinkamai pailginant atostogas metų eigoje.
Azijos šalys, tokios kaip Pietų Korėja, Japonija, Singapūras ir Honkongas, daug metų PISA tyrime pasiekia aukštų rezultatų. Tai liudija aukštus regiono švietimo standartus, tačiau šių šalių mokiniai patiria spaudimą, kad ši kartelė nenukristų. Aukšti akademiniai lūkesčiai ir šeimos bei visuomenės spaudimas mokytis yra Azijos kultūrinis bruožas, kuris kildinamas iš konfucianistinio požiūrio į švietimą. Nors šios šalys siekia įgyvendinti reformas, skirtas pagerinti mokinių emocinę gerovę, visuomenės spaudimas išlieka. 2022 m. PISA tyrime Pietų Korėja ir Singapūras išsiskiria aukščiausiais mokinių rezultatais.
Pietų Korėjoje privalomojo ugdymo valandų skaičius per metus yra mažesnis nei EBPO šalių vidurkis – tik 655 val. pradiniame ir 842 val. viduriniame lygyje, tačiau dauguma mokinių po pamokų papildomai lanko privačias mokyklas, todėl bendras mokymosi laikas viršija 50 valandų per savaitę. Tradiciškai šalyje daug metų akcentuojamas mokinių pasirengimas stojimui į elitines aukštąsias mokyklas.
Šeimos Pietų Korėjoje užsikrauna daug didesnę finansinę naštą papildomam vaikų ugdymui nei kitose gerus PISA įvertinamus gaunančiose šalyse, tokiose kaip Suomija ir Estija. Taip pat Pietų Korėjoje labai ryški konkurencija tarp bendraamžių, net 65,4 proc. nurodo, kad varžymasis su kitais mokiniais yra labai svarbus (EBPO šio rodiklio vidurkis yra 44 proc.). Čia mokiniai labai motyvuoti mokytis, net 80 proc. jų nurodo norintys pirmauti visose veiklose.
Taip pat korėjiečiai išsiskiria baime suklysti ir dėl to užsitraukti neigiamą aplinkinių požiūrį (76 proc.). Beveik trečdalis Pietų Korėjos mokinių nurodo, kad mokosi virš 60 val. per savaitę, o tai dvigubai daugiau nei EBPO vidurkis. Toks mokymosi intensyvumas lemia mažą fizinį aktyvumą, miego trūkumą ir laiko stygių socialinėms veikloms. Pietų Korėjoje vykdomos švietimo reformos, kuriomis siekiama optimizuoti mokomąjį turinį ir popamokinį ugdymą, skatinti emocinės gerovės programas, tačiau nusistovėjęs visuomenės ir šeimos spaudimas daug mokytis išlieka.
Singapūro švietimo sistema pasižymi griežta akademine disciplina, struktūruotu ugdymo procesu ir aukščiausiais pasiekimais tarptautiniuose vertinimuose. Mokslo metai valstybėje prasideda sausio 2 d. ir trunka iki lapkričio 20 d., o metų pabaigoje būna ilgiausios 6 savaičių atostogos. Įžvelgiama paradoksali situacija, kai šalies Vyriausybė formaliai akcentuoja holistinį ugdymą ir mokinių gerovę, tačiau tai turi pasitarnauti siekiant akademinių rezultatų ir švietimo sistema vis tiek išlieka orientuota į rodiklius ir pasirengimą egzaminams.
Užsienio švietimo sistemų patirtys rodo, kad mokslo metų trukmė ir mokymosi laiko organizavimas nėra vien kalendoriaus klausimas, bet platesnis reiškinys, atspindintis kiekvienos valstybės požiūrį į mokymąsi ir pasiekimus. Šiuolaikinė švietimo politika vis labiau akcentuoja ne mokymosi trukmę, o tai, kaip organizuojamas ugdymo procesas – ar jis leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp žinių gilinimo, kūrybiškumo, poilsio ir mokinių gerovės.
Kai kuriose šalyse moksleiviai, nors ir pirmauja pagal akademinius rodiklius, susiduria su emocinės sveikatos ir perteklinio spaudimo problemomis. Gilesnė šių patirčių analizė suteiktų Lietuvai daugiau įžvalgų, kurios padėtų ieškant subalansuoto modelio, užtikrinsiančio ne tik aukštesnius pasiekimus, bet ir sveiką, motyvuojančią mokymosi aplinką.
Naujuosiuose mūsų šalies ugdymo planuose ugdymo dienų skaičius formaliai sumažinamas penkiomis dienomis, o sutaupytas laikas perskirstomas konsultacijoms ir individualiam darbui su mokiniais. Taip pat naujai reglamentuotas namų darbų krūvis. Šie sprendimai atspindi šiuolaikinės švietimo politikos orientaciją ne tik į mokinių pasiekimus, bet ir gerovę.
Vis dėlto mokslų sutrumpinimas tėra kompromisinis sprendimas, nepašalinantis struktūrinių mokymosi birželį organizavimo bėdų. Būtina sistemiškai spręsti ir kitus su ugdymu vasarą susijusius iššūkius, tokius kaip infrastruktūros pritaikymas karščiams, edukacijų prieinamumo ir vaikų užimtumo užtikrinimas.
