Lietuvai ši diskusija ypač aktuali – šalis šiandien yra tarp aktyviausių „Erasmus+“ dalyvių Europoje, o programos finansavimas per pastaruosius metus augo rekordiškai.
Lietuvoje – rekordinis finansavimas ir aktyvumas
2021–2027 m. „Erasmus+“ laikotarpis Lietuvai tapo didžiausiu programos istorijoje. Vien 2021–2026 m. „Erasmus+“ projektams jau skirta arba suplanuota apie 247 mln. eurų.
Švietimo mainų paramos fondo direktorės pavaduotojos Gražinos Kaklauskienės teigimu, finansavimo augimas per penkerius metus buvo itin ryškus. Jei 2021 m. mokymosi mobilumo ir partnerysčių projektams buvo skirta apie 28 mln. eurų, tai 2025–2026 m. finansavimas jau viršija 50 mln. eurų per metus.
Labiausiai augo aukštojo mokslo mobilumo finansavimas – nuo 9,47 mln. eurų 2021 m. iki daugiau kaip 22 mln. eurų 2025 m. Sparčiai didėjo ir profesinio mokymo mobilumams skiriamos lėšos – nuo 3,38 mln. eurų iki beveik 12,5 mln. eurų 2026 m.
Lietuva išsiskiria ir europiniu mastu. Pagal darbuotojų mobilumą aukštajame moksle, skaičiuojamą nuo šalies populiacijos, Lietuva užima antrą vietą tarp 33 programos šalių. Tokia pati pozicija fiksuojama ir pagal studentų mobilumą aukštajame moksle. Profesinio mokymo sektoriuje Lietuva patenka tarp Europos lyderių, o bendrojo ugdymo srityje taip pat išlieka tarp aktyviausių valstybių.
Ekspertų vertinimu, tai rodo, kad tarptautinis mobilumas Lietuvoje tampa svarbia švietimo ir profesinio augimo sistemos dalimi.
Didesnis biudžetas
Europos Komisija naujajam 2028–2034 m. etapui siūlo reikšmingą finansavimo šuolį – „Erasmus+“ biudžetą didinti nuo dabartinių 26,2 mlrd. eurų iki 40,8 mlrd. eurų.
2028–2034 m. etapui siūlomas reikšmingas finansavimo šuolis – „Erasmus+“ biudžetą didinti nuo dabartinių 26,2 mlrd. eurų iki 40,8 mlrd. eurų.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip beveik trečdaliu išaugusi investicija į švietimą, jaunimą ir mobilumą. Tačiau Europos Parlamente jau skamba perspėjimai, kad dalis šio augimo gali būti labiau techninė nei reali.
Europos Parlamento Tyrimų tarnybos (EPRS) analizėje pažymima, kad dalis papildomo finansavimo atsiranda dėl planuojamos Europos solidarumo korpuso integracijos į „Erasmus+“, taip pat dėl infliacijos korekcijų. Dalis europarlamentarų jau kelia klausimą, ar siūlomo biudžeto pakaks gerokai išaugusiems programos tikslams įgyvendinti.
Parlamentas ilgą laiką laikosi dar ambicingesnės pozicijos. Dar 2024 m. priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai ragino 2028–2034 m. „Erasmus+“ biudžetą apskritai patrigubinti.
Ko siekia Europos Parlamentas?
Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pranešėjas, Lenkijos europarlamentaras Bogdanas Andrzejus Zdrojewskis (Europos liaudies partija), rengiantis Parlamento poziciją dėl būsimos programos, siunčia aiškią žinią – „Erasmus+“ turi augti, tačiau neprarasti savo socialinės ir europinės misijos.
„Erasmus+ yra Europos sėkmės istorija, kuria pasinaudojo beveik 17 mln. žmonių, todėl tai yra viena labiausiai atpažįstamų ir vertinamų programų Europoje ir už jos ribų“, – teigiama B. A. Zdrojewskio pranešime.
Erasmus+ yra Europos sėkmės istorija, kuria pasinaudojo beveik 17 mln. žmonių, todėl tai yra viena labiausiai atpažįstamų ir vertinamų programų Europoje ir už jos ribų.
„Programos nauda neapsiriboja vien švietimo pažanga – ji taip pat suteikia asmeninio augimo galimybių ir stiprina europinę tapatybę, skatindama bendros pilietybės ir tarpkultūrinio supratimo jausmą“, – pabrėžia pranešėjas.
Europos Parlamento prioritetas – neleisti, kad „Erasmus+“ taptų vien darbo rinkos instrumentu, skirtu tik kvalifikuotų specialistų rengimui.
Daugiau dėmesio ateities kompetencijoms
Naujasis programos etapas siejamas Europos ekonominiais ir geopolitiniais prioritetais. Europos Komisija siūlo daugiau investuoti į strategines sritis – skaitmenines technologijas, dirbtinį intelektą, žaliąją transformaciją, pažangią gamybą, inžineriją, gynybos sektoriui reikalingus įgūdžius ir kitus konkurencingumui svarbius gebėjimus.
Kaip pažymi B. A. Zdrojewskis, Europa turi geriau pasirengti ateities darbo rinkai.
„Europa turi žmonėms suteikti įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų gyventi ir dirbti konkurencingoje darbo rinkoje bei kurti tvaresnę, atsparesnę ir skaitmeninę ekonomiką“, – teigia jis.
Tai reiškia, kad ateityje daugiau mobilumo galimybių gali būti nukreipta į prioritetines sritis – technologijas, STEM disciplinas, profesinį mokymą bei praktinių kompetencijų ugdymą.
„Erasmus+“ – nebe vien studentams
Vienas ryškiausių pokyčių – programa vis labiau tolsta nuo tradicinio supratimo, kad „Erasmus“ programa skirta tik studentams.
Naujajame etape dar stipriau akcentuojamas mokymasis visą gyvenimą. Programoje dalyvaus ne tik universitetų studentai, bet ir bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, profesinių mokyklų moksleiviai, mokytojai, dėstytojai, jaunimo darbuotojai, savanoriai, sporto organizacijos, nevyriausybinis sektorius bei vyresnio amžiaus besimokantieji.
Europos Parlamentas ypač akcentuoja mažiau galimybių turinčių žmonių įtraukimą. Todėl tikimasi daugiau finansavimo regionams, mažesnėms organizacijoms bei socialiai pažeidžiamoms grupėms.
„Labai svarbu, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo socialinės, ekonominės, geografinės ar kultūrinės padėties, turėtų galimybę dalyvauti mobilumo patirtyje užsienyje“, – pabrėžia pranešėjas.
Labai svarbu, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo socialinės, ekonominės, geografinės ar kultūrinės padėties, turėtų galimybę dalyvauti mobilumo patirtyje užsienyje.
Savanorystė taps didesne programos dalimi
Dar vienas svarbus pokytis – į „Erasmus+“ planuojama integruoti Europos solidarumo korpusą.
Tai reikštų daugiau dėmesio savanorystei, pilietiškumui ir bendruomeniniam įsitraukimui. Parlamento pozicijoje pabrėžiama, kad integruojant šią programą svarbu neprarasti jos identiteto – solidarumo, savanorystės ir pilietinio aktyvumo principų.
Parlamento kova dėl didesnės kontrolės
Tačiau viena didžiausių politinių kovų dar laukia. Europos Parlamentas skeptiškai vertina Komisijos siūlymą daugiau sprendimų dėl finansavimo paskirstymo palikti pačiai Komisijai. B. A. Zdrojewskis atvirai perspėja, kad didesnis lankstumas negali virsti nekontroliuojama sprendimų laisve.
Parlamentas siekia aiškesnių garantijų, kad atskiroms sritims – jaunimui, profesiniam mokymui, sportui ar savanorystei – būtų užtikrintas konkretus finansavimas, o ne palikta galimybė pinigus perskirstyti politinių prioritetų naudai.
Ką tai reikš Lietuvai?
Lietuvai, kuri šiandien yra viena aktyviausių „Erasmus+“ dalyvių Europoje, naujasis etapas gali reikšti dar daugiau mobilumo galimybių, didesnį finansavimą ir platesnį dalyvių ratą.
Tačiau kartu tai reikš ir didesnę konkurenciją dėl lėšų, didesnį dėmesį strateginiams sektoriams bei poreikį prisitaikyti prie naujų prioritetų – nuo skaitmeninių kompetencijų iki profesinio rengimo.
Europos Parlamentas siunčia aiškią žinią: „Erasmus+“ ateityje turėtų būti ne tik konkurencingos ekonomikos įrankis, bet ir viena svarbiausių Europos bendrumą stiprinančių programų.
„Mokymosi mobilumas turėtų tapti realybe kiekvienam – nuo ankstyvo amžiaus ir apimti visas švietimo, mokymo, jaunimo, savanorystės ir sporto sritis“, – teigia B. A. Zdrojewskis.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
