Šventinis renginys Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje vyko neatsitiktinai. Istorijos mokytoja Dalia Zibalienė, kurios gimnazija MEPA programoje dalyvauja nuo pat pradžių, pati priminė Europos Parlamento (EP) biurui Lietuvoje apie artėjantį dešimtmetį ir pakvietė sukaktį paminėti Kretingoje.
Pasak mokytojos, MEPA jų mokykloje tapo ne tik projektu, bet ir bendruomene. „Per dešimt metų užauginome daug kartų MEPA'ukų. Vaikai ateina į devintą klasę dar atsargūs, bet greitai pamato, kad čia vyksta daug veiklų, susitikimų, atsiranda bendruomenės jausmas ir jie įsitraukia“, – pasakojo D. Zibalienė.
Ji pabrėžė, kad programa mokiniams suteikia gerokai daugiau nei teorinių žinių apie Europos Sąjungą.
„Tai projektas, kuris augina jauną europietį – žmogų, kuris nebijotų kalbėti, diskutuoti, reikšti savo nuomonę ir suprastų, kad ateityje būtent jis kurs Lietuvą“, – sakė istorijos mokytoja.
Mokiniai dalyvauja susitikimuose su europarlamentarais ir Lietuvos politikais, bendradarbiauja su savivaldybe, jaunimo organizacijomis, prisideda prie paramos Ukrainai iniciatyvų, o vietos bendruomenei padeda suprasti, kaip jų mieste panaudojamos ES lėšos. „Kuriame lankstinukus, dalijame informaciją apie ES investicijas mūsų krašte, nes žmonių požiūris į Europą labai įvairus“, – aiškino D. Zibalienė.
Tai projektas, kuris augina jauną europietį – žmogų, kuris nebijotų kalbėti, diskutuoti, reikšti savo nuomonę ir suprastų, kad ateityje būtent jis kurs Lietuvą.
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos gimnazistė Darija Dzikevičiūtė pripažino, kad pradžioje MEPA veiklos daugeliui atrodo ne visai aiškios, tačiau ilgainiui padeda giliau suprasti apie Europą ir savo vaidmenį joje.
„Iš pradžių nelabai supratome, kas čia vyksta ir ką mes darome. Bet antrais metais jau pradėjome geriau suprasti, kas yra Europa, kodėl visa tai svarbu, ir daug labiau įsitraukėme į veiklas“, – pasakojo ji.
Kas yra MEPA?
Programa „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ Lietuvoje įgyvendinama nuo 2016 metų. Jos tikslas – ugdyti jaunuosius europiečius, pristatyti Europos Sąjungos poveikį ir naudą įvairioms gyvenimo sritims bei skatinti jaunus žmones būti aktyviais savo šalies ir Europos Sąjungos piliečiais.
Programoje gali dalyvauti gimnazijos ir profesinio mokymo įstaigos, kuriose mokosi 16–18 metų jaunimas. Dalyvaujančių mokyklų mokytojai naudoja specialią MEPA mokomąją medžiagą, organizuoja Europos dienos šventes, diskusijas ir kitus renginius. Geriausiai programoje pasirodžiusių mokyklų mokiniai ir mokytojai kviečiami į „Euroscola“ renginius Strasbūre ar mokomuosius seminarus Briuselyje. Programą Lietuvoje koordinuoja Europos Parlamento biuras Lietuvoje.
Kodėl svarbu balsuoti?
Į Kretingą atvykęs Europos Parlamento atstovas, biurų įvairių šalių sostinėse direktorius Steve’as Clarkas jaunimui kalbėjo apie demokratiją, Europos Parlamento rinkimus ir tai, kodėl balsavimas nėra formalumas. Jis priminė EP rinkimų kampanijos žinutę: „Balsuok. Arba už tave nuspręs kiti“.
Pasak S. Clarko, rinkimuose žmonės pasirenka, kas priims sprendimus dėl pinigų, saugumo, infrastruktūros, ekonomikos ir Europos krypties. „Jūs ne tik siunčiate žmones kalbėtis. Jūs siunčiate juos priimti sprendimų. Tai politiniai sprendimai, kurie turi pasekmes“, – sakė jis.
Kaip pavyzdį jis pateikė Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Jo teigimu, dauguma jaunų žmonių tuomet norėjo likti ES, tačiau rinkimuose dalyvavo pernelyg pasyviai. „Jie nenuėjo balsuoti ir leido kitiems nuspręsti už juos. Jei jie būtų balsavę taip aktyviai kaip kiti, šiandien man nereikėtų atsiprašinėti, kad esu britas, dirbantis Europos Parlamente“, – sakė jis.
Jie nenuėjo balsuoti ir leido kitiems nuspręsti už juos. Jei jie būtų balsavę taip aktyviai kaip kiti, šiandien man nereikėtų atsiprašinėti, kad esu britas, dirbantis Europos Parlamente.
S. Clarkas taip pat kalbėjo apie karo Ukrainoje, dezinformacijos, dirbtinio intelekto, klimato kaitos, brangstančio pragyvenimo ir saugumo iššūkius. Pasak jo, demokratijai grėsmę kelia ne tik karai, bet ir informacinė aplinka. „Jeigu nebegalime sutarti, kas yra tiesa, ir jei algoritmai mus skatina pykti, demokratija taip pat tampa pažeidžiama. Prarandame pagrindą, ant kurio statoma civilizuota valstybė“, – teigė EP atstovas.
Kaip padalyti Europos pinigus?
Vienoje renginio dalių jaunimas turėjo galimybę praktiškai pabandyti paskirstyti dalį Europos Sąjungos biudžeto. Mokiniai diskutavo, kokią dalį skirtų gynybai, saugumui, klimato kaitai, kosmosui.
„Norėjome, kad moksleiviai geriau suprastų, kaip skirstomas Europos biudžetas ir kaip nelengva jį paskirstyti, kai susiduria skirtingi požiūriai ir interesai“, – sakė edukaciją vedusi mokslo komunikatorė Goda Raibytė-Aleksa.
Kosmoso temai renginyje dėmesio skirta plačiau. Komunikatorė mokiniams pristatė Europos kosmoso sektorių, o vėliau pakvietė juos atlikti ir kitas kūrybines užduotis: sukurti bendros Lietuvos ir Latvijos palydovinės misijos idėją bei pasiūlyti, kokį žmogų būtų galima simboliškai deleguoti į astronautų misiją.
Mokiniai dirbo mišriose Lietuvos ir Latvijos grupėse, todėl turėjo ne tik apsispręsti dėl prioritetų, bet ir susitarti su ką tik sutiktais bendraamžiais.
„Grupes specialiai sumaišėme, kad mokiniai diskutuotų, susipažintų vieni su kitais, mokytųsi ginčytis ir ieškoti bendrų sprendimų“, – teigė G. Raibytė-Aleksa.
Kas yra ilgalaikis biudžetas?
S. Clark’as mokiniams paaiškino, kad ilgalaikis ES biudžetas yra septynerių metų planas, kuriame numatoma, kiek lėšų bus skiriama bendriems Europos tikslams.
„Europos Sąjungos biudžetas papildo tai, ką išleidžia nacionalinės vyriausybės. Tai papildoma vertė – kažkas daugiau, leidžiantis spręsti uždavinius iš europinės perspektyvos ir daryti tai, ko atskiros valstybės narės vienos negalėtų padaryti“, – sakė EP atstova.
Jis taip pat paneigė dažną mitą, kad didžioji ES biudžeto dalis išleidžiama administracijai. „Tai netiesa. Administravimui tenka tik septyni procentai biudžeto, o likę 93 procentai skiriami realioms programoms, kurios tiesiogiai naudingos žmonėms Europoje“, – aiškino S. Clarkas.
Latvių patirtis
Į Kretingą atvyko ir Latvijos mokyklų atstovai. Liepajos Oskaro Kalpako vidurinės mokyklos bendruomenė MEPA programoje dalyvauja jau beveik dešimtmetį. Mokytoja Linda Sausina sakė, kad mokyklai svarbios vertybės glaudžiai siejasi su Europos vertybėmis, todėl programa tapo natūralia ugdymo dalimi.
„Mūsų mokykla daug dėmesio skiria vertybėms, pilietiškumui ir aktyviam jaunų žmonių įsitraukimui. Norime ugdyti ateities lyderius ir aktyvius piliečius, o ši programa yra vienas geriausių būdų mokyti demokratijos ir parodyti, kodėl ji svarbi“, – sakė L. Sausina.
Ji prisiminė vieną mokinį, kuris iš pradžių nedrįso kalbėti viešai ir abejojo, ar jo nuomonė gali būti išgirsta. Po kelionės į Strasbūrą jis grįžo pasikeitęs.
„Pamenu vieną mūsų mokinį – pradžioje jis labai bijojo, nepasitikėjo savimi, nedrįso reikšti nuomonės ir nemanė, kad jo balsas gali būti išgirstas. Tačiau po kelionės į Strasbūrą jis grįžo visiškai pasikeitęs. Atrodė, kad įgijo tiek pasitikėjimo, jog galėtų net į degantį pastatą įbėgti – tiek daug drąsos jam suteikė ši patirtis“, – pasakojo mokytoja.
Iš Liepojos atvykęs mokinys Daniels Derkevics teigė, kad MEPA veiklos padeda ugdyti kritinį mąstymą ir suprasti, kad jaunas žmogus gali daryti pokytį. „Tokie renginiai suteikia galimybę keliauti, susipažinti su kitais jaunais žmonėmis ir suprasti, kad pats gali daryti pokytį. Kai sėdi tarp šimtų jaunų europiečių Strasbūre, pradedi jausti, kad tavo nuomonė iš tiesų svarbi“, – pasakojo jis.
Kai sėdi tarp šimtų jaunų europiečių Strasbūre, pradedi jausti, kad tavo nuomonė iš tiesų svarbi.
Liepojos Zentos Maurinios Grobinos vidurinės mokyklos mokinės Enija Alseika ir Kate Eva Embrekte papasakojo, kad jų mokykloje rengiamos viktorinos apie Latviją ir Europą, atviros pamokos su politikais, išvykos į Strasbūrą. Mokiniai yra įgyvendinę ir vietos pilietinę iniciatyvą – analizavo probleminę kelio atkarpą, rengė siūlymus ir perdavė juos savivaldybei. Ši ketina ją išspręsti.
„Buvo labai įdomu – pirmą kartą dalyvavau tokiame renginyje. Labiausiai patiko susipažinti su kitais žmonėmis ir daugiau sužinoti apie Lietuvą“, – apie renginį Kretingoje pridūrė E. Alseika.
Europa yra ir Kretingoje
S. Clarkas pastebėjo, kad skirtingose Europos šalyse jaunimas turi kultūrinių skirtumų: vienur mokiniai iš karto kalba garsiai ir drąsiai, kitur, kaip Baltijos šalyse, pradžioje būna santūresni. Tačiau jų rūpesčiai dažnai labai panašūs.
„Jaunimas visur turi daug energijos, užduoda puikius klausimus, kartais net labai netikėtus. Tik kai kur reikia daugiau laiko pralaužti ledus“, – šypsojosi jis.
Pasak jo, Baltijos regione ypač stipriai jaučiamas saugumo klausimas, nes karas Ukrainoje, dronų incidentai, Rusijos ir Baltarusijos kaimynystė čia nėra abstrakčios temos. Tačiau nepaisant skirtingų geografinių patirčių, jaunimas visoje Europoje galvoja apie panašius dalykus – studijas, ateitį, būstą, darbą, klimato kaitą ir savo vietą pasaulyje.
S. Clarko manymu, tokie susitikimai regionuose padeda parodyti, kad Europa nėra tik Briuselis ar Strasbūras. Ji yra ir Kretingoje, Liepojoje, Grobinoje, Vilniuje ar Rygoje.
„Ši vieta yra tokia pat Europa kaip Briuselis ar Strasbūras. Niekam neleiskite sakyti kitaip – jūs esate tiek pat europiečiai kaip ir visi kiti, – pabrėžė jis. – Turime išeiti iš savo komforto zonos ir būti ten, kur žmonės gyvena – parodyti, kad mums rūpi tai, kas vyksta čia, tiek pat, kiek ir bet kur kitur Europoje.“
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
