A.Kupčinskas kalba apie tai, kaip džiugu jau ketvirtus metus mero kėdę užleisti studentui. Išgirdęs klausimą, ar nenorėtų sugrįžti į studijų metus, jis prisipažįsta jaučiąs nostalgiją.
Per rytinį posėdį prie apskrito stalo susėda visa savivaldybės administracija. Senasis meras kalba apie savivaldybei svarbius klausimus. Kaip ir kur įrengti dviračių takus? Kaip toliau išlikti pigių skrydžių miestu ir įtikinti oro bendrovę „Ryanair“ grąžinti skrydžius į Kauną? Kaip išspręsti konfliktą tarp naktimis triukšmaujančių kavinių ir gyventojų?
A.Kupčinskas apgailestauja, kad studentų iniciatyvos kartu spręsti svarbius miestui klausimus kol kas nesimato: „O juk studentai galėtų tikrai prisidėti, siūlydami sprendimus. Taip pat yra galimybė užsiimti savanoriška veikla. Gaila, kad Lietuvoje savanorystė nėra tokia populiari kaip užsienyje“. Jis pamini, kad mieste yra daug senų, miesto nepuošiančių pastatų: „Jau esame numatę sieną prie M.K.Čiurlionio tilto, kurią jauni žmonės galėtų išpiešti grafičiais“.
Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojantis J.Raila neskuba sėstis į šviesiai rudos spalvos odinį mero krėslą. Kai posėdis pasibaigia, jis užduoda A.Kupčinskui jam pačiam rūpimus klausimus. Studentą domina, ar Kauno miesto meras ruošiasi per renginius sakomoms kalboms. A.Kupčinskas atsako, kad kalbas daugiau sako ekspromtu. Ruoštis nebereikia, nes tos pačios šventės kartojasi kiekvienais metais ir jis jau žino, ką pasakyti. O štai J.Raila dar nespėjo išmokti, kaip sakyti oficialias kalbas, todėl jaudinasi. Tačiau tik į pirmuosius žiniasklaidos klausimus jis atsakinėja nedrąsiai, o vėliau jau ima pokštauti, kad mero kėdė visai minkšta.
Kai įstojau į KTU, draugai manęs klausdavo: „Ar jau nusipirkai treningus?“
15min.lt – interviu su studentu, kuris penktadienį gavo įgaliojimus valdyti Kauno miestą.
– Neslėpei, kad sėstis į mero kėdę iš pradžių nebuvo jauku. Ar įsivaizduoji save kada nors kaip politiką ar kaip valdininką?
– Nežinau. Dabar stengiuosi visur dalyvauti ir išbandyti save visose srityse. Taip pamatysiu, kaip geriausia galėčiau padėti žmonėms. Štai šiandien pabūsiu Kauno miesto meru ir pasižiūrėsiu, ką iš tikrųjų gali meras padaryti. Tada ir galėsiu pasakyti, ar norėčiau būti politiku. Aišku, iš anksčiau esu susidaręs nuomonę apie savivaldybės veiklą, tačiau dabar yra proga įsitikinti, ar ta nuomonė yra teisinga.
Mes matome, kaip meras kalba spaudai, tačiau nežinome, ką jis veikia savo kabinete. Štai pamačiau, kaip vyksta posėdis – meras gauna daug klausimų, tada skirsto darbus administracijai. Taigi, dabar jau žinau, kad meras nukreipia žmones, kam ką spręsti.
– Kokie savivaldybės sprendžiami klausimai yra itin aktualūs studentams?
– Kai paaiškėjo, kad turėsiu galimybę vieną dieną vadovauti Kaunui, kiti studentai manęs prašė, jog būtinai išsiaiškinčiau dėl galimybės įrengti geresnius dviračių takus. Reikėtų ir daugiau dviračių takų, ir pagerinti jų būklę. Tai yra labai svarbu. Kaunas yra akademinis miestas, jame gyvena daug studentų. Dažnas norėtų važinėti dviračiu. Todėl dviračių takų klausimas – tai vienas prioritetinių savivaldybės klausimų. Labai svarbu sutvarkyti sąlygas taip, kad važinėti dviračiu nebūtų pavojinga. Tačiau studentai irgi turėtų suprasti savivaldybę, kad ne visur įmanoma įgyvendinti jų norus. Štai, kaip ir minėjo meras, – nėra galimybės įrengti taką ant kelio į Parodos kalną, nes namai ten yra pernelyg arti vienas nuo kito.
 |
| Gintos Gaivenytės/15min.lt nuotr./Jokūbas Raila juokavo, kad Kauno miesto mero kėdė yra gana minkšta. |
Labai svarbus ir viešojo transporto klausimas. Kai baigiasi paskaitos, autobusai būna taip užpildyti, kad vos įmanoma įlipti. Galbūt būtent tomis valandomis autobusai ir troleibusai galėtų būti kursuoti dažniau. Štai ir šįryt važiavau nuo Studentų miestelio autobusu ir jis buvo sausakimšas. Tikiu, kad Kauno savivaldybė žino šitą problemą ir mėgina ją išspręsti.
Kartais būna, kad žmonės tik kaltina savivaldybę, bet neišsiaiškina, kas kliudo išspręsti problemą. O štai šiandien jau supratau, kad problemas išspręsti ne taip jau lengva – atrodo, kad vienoje vietoje gali kažką suderinti, bet tada juk gali išsiderinti kiti dalykai. Todėl labai svarbu, kad vieni kitiems būtume tolerantiški.
– Bendrovė „Ryanair“ dalį skrydžių iš Kauno perkėlė į Vilniaus oro uostą. Kauno miesto savivaldybė dabar kovoja už išskirtinę teisę būti pigių skrydžių miestu. Kaip įrodytum, kad būtent Kauno studentams labiausiai reikia pigių skrydžių?
– Žinoma, studentai – tai tie žmonės, kurie neturi daug pinigų kelionėms. Ir apie save galiu pasakyti, kad tikrai norėčiau kur nors nuskristi, bet neišgaliu pirkti brangių skrydžių.
Vilnius yra didesnis miestas, jame yra daugiau pramogų, o kadangi studentų ir Kaune, ir Vilniuje yra daug, tai ir Kaune studentams reikia pramogų. Skrydžiai yra ir pramoga, ir tobulėjimo galimybė.
Kartais būna, kad žmonės tik kaltina savivaldybę, bet neišsiaiškina, kas kliudo išspręsti problemą.
Studentai pamatytų, kas yra gerai kitose šalyse, ir galėtų tai vėliau įgyvendinti Kaune. O vilniečiai studentai juk galėtų atvažiuoti paviešėti Kaune – atstumas nėra didelis ir susisiekimas geras.
– Per posėdį buvo paminėta, kad dar nėra sprendimo, kaip sutaikyti Kauno centre norinčias ilgiau veikti kavines ir gyventojus, kurie negali pakęsti triukšmo. Kaip galėtų studentai prisidėti prie šio klausimo sprendimo?
– Manau, kad gyventojai turėtų būti tolerantiškesni ir suprasti, kad miesto centre turi virti naktinis gyvenimas. Tačiau ir kavinių savininkai turėtų gerbti gyventojus. Tai nėra pats aktualiausias klausimas studentams, nes kavinėse lankytis nėra labai pigu. Tačiau būtinai reikėtų šviesti studentus, kad jie būtų tolerantiški – juk vėliau jie taps ir kavinių lankytojais, ir jų savininkais. Vyresnius žmones tikrai sunku išmokyti tolerancijos, reikia pradėti nuo studentų.
– Vyresnius žmones piktina ir apipieštos sienos gatvėse. Kaip studentai galėtų parodyti, kad piešiniai gali netgi papuošti senus pastatus?
– Iš tikrųjų, Kaune yra tokių senų pastatų, kurie neprideda Kaunui grožio. Jei studentai sukurtų viziją, kaip meniškais piešiniais pagyventi pastatus, tai būtų labai gerai.
– Vilniečiai dažnai kauniečius traukia per dantį. Ką tu pats sakai, išgirdęs kandžius pokštus apie Kauną?
– Aš Kaune jaučiuosi gerai. Matau daug pliusų. Štai man patinka krepšinis. Kaune yra „Žalgirio arena“. Žinoma, čia galima sakyti – kai susitiks „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“, tada ir pamatysime, kur yra geresnis krepšinis.
Kai įstojau į KTU, draugai manęs klausdavo: „Ar jau nusipirkai treningus?“ – neva Kaune visi vaikšto su treningais. Tačiau čia juokai, iš tikrųjų visi juk supranta, kad Kaunas taip pat yra Lietuvos miestas. Aišku, būna čia visokių muštynių. Tačiau man Kaune neteko turėti jokių problemų, nors dažnai tenka vaikščioti vakarais.
Džiaugiuosi, kad esu Kaune. Man patinka šitas miestas.
