Už tai, kad rektorių ar direktorių iš kelių kandidatų slaptu balsavimu renka aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė – dėstytojai, administracijos, mokslo darbuotojai, tyrėjai, studentai – balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 28 parlamentarai.
Seimo narių konservatorės Vidos Marijos Čigriejienės, „darbiečio“ Vydo Gedvilo ir kelių kitų parlamentarų pateiktas pasiūlymas numato, kad rektoriaus ar direktoriaus rinkimų tvarką nustatytų aukštosios mokyklos statutas.
Ketvirtadienį po svarstymo pritaręs ir dėl viso Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto, Seimas dar turės balsuoti dėl jo priėmimo.
Prieš visuotinius rektoriaus rinkimus pasisakęs Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas sakė besitikintis, kad priimdamas įstatymą parlamentas atsisakys minėtos nuostatos, ir tokį reguliavimą lygino su situacija, kuomet ligoninės vadovą rinktų personalas su pacientais, o kalėjimo – jame kalintys kaliniai.
„Buvo pataisa įtvirtintas rektoriaus rinkimas darbo kolektyvuose, tai turbūt ligoninėse vadovus rinks pacientai, o kalėjimuose kaliniai. Aš tikiuosi, kad ši anomalija, kuri visiškai nedera su bent kiek pažangaus universitetų valdymo principais, bus pašalinta per priėmimo stadiją“, – sakė M.Adomėnas, visgi parlamentarus raginęs dėl viso paketo po svarstymo balsuoti „už“.
„Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų apgailestauju, kad toks buvęs akademinės bendruomenės narys kaip ponas M.Adomėnas, gali savo Alma Mater palyginti su kalėjimo ar kitomis institucijomis. Tikrai, man atrodo, mielasis kolega, tai nedera nei kaip akademinės bendruomenės nariui, buvusiam ne viename pasaulio universitete, nei kaip Seimo nariui, tokie palyginimai“, – jam replikavo socialdemokratas Juozas Olekas.
Opozicijos atstovui sarkastiškai replikavus, jog jie apgailestauja, kad M.Adomėnui universitetas kelia asociacijas su kalėjimu, konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma paskelbė, jog minėtas pasisakymas yra „ne visiškai sėkmingas“ ir neatspindi frakcijos pozicijos.
„Aš apgailestauju dėl gal ne visiškai sėkmingo mūsų frakcijos kolegos savarankiškai susibūrusios akademinės bendruomenės palyginimą su kitomis prievartiniu būdu suformuotomis bendruomenėmis ir pažymėčiau, kad tai, aišku, neatitinka frakcijos pozicijos“, – sakė J.Razma.
Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė darbo grupės parengtam pataisų projektui, kuriuo siekiama pakeisti Konstitucinio Teismo (KT) prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintas nuostatas dėl universitetų valdymo bei studijų finansavimo nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.
Šiuo projektu keičiama universitetų valdymo tvarka, numatomas kitoks universitetų tarybos ir senato sudarymo principas, nustatoma, kad studijos nevalstybinėse aukštosiose mokyklose gali būti valstybės lėšomis finansuojamos tik tuo atveju, jei tam tikri specialistai negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose.
Tačiau įstatymo projektas paliktų galimybę užsitikrinti nemokamas studijas nevalstybinėse aukštosiose mokyklose – siūloma, kad daliai aukščiausius konkursinius balus gavusių studentų iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriama studijų kainos dydžio stipendija.
Studijų stipendijos studentams, priimtiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, būtų neskiriamos, o stipendijos studentas neteiktų, jei po metų jo vidurkis būtų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis.
Taip pat numatoma, kad strateginius, finansinius aukštosios mokyklos reikalus sprendžianti taryba būtų sudaroma iš devynių arba 11 narių, o akademinės bendruomenės atstovai joje turėtų daugumą. Siūloma, kad ne mažiau kaip vieną narį skirtų studentų atstovybė, kiti akademinės bendruomenės nariai atitinkamai ne daugiau kaip keturis arba penkis narius. Senato nustatyta tvarka būtų atrenkami ir skiriami atitinkamai trys arba keturi aukštosios mokyklos personalui ir studentams nepriklausantys nariai, vieną narį taip skirtų studentų atstovybė savo nustatyta tvarka – šie nariai būtų atrenkami viešo konkurso būdu.
KT gruodžio mėnesį paskelbtame nutarime prieštaraujančiomis nuostatomis pripažino kai kurias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kurios reguliavo universitetų valdymo tvarką, finansavimo klausimus, už mokslą mokančių ir nemokančių rotaciją. Taip pat KT pasisakė, kad valstybė negali finansuoti studijų nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, nebent valstybinės nerengtų tokių specialistų.
Skubiems pakeitimams užpildant teisinį vakuumą pataisos priimtos specialiai tam sušauktoje neeilinėje Seimo sesijoje, tuomet buvo laikinai pakeista universitetų valdymo tvarka, taip pat nustatyta, kad studentų mokymosi rezultatai vertinami ne kas dveji metai, o kas semestrą ar metus, laikotarpį renkantis aukštajai mokyklai.
