Sveikindamas susirinkusiuosius, Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė pagarbios kalbos ir empatijos svarbą. „Pagarba prasideda nuo žodžio, kurį parenkame. Nuo žvilgsnio, kuriuo pažvelgiame. Nuo rankos, kurią ištiesiame. Asmenys su negalia savo pavyzdžiu mus moko, kad stiprybė ne visada reiškia gebėjimą greičiau nubėgti ar aukščiau iššokti. Didžiausia stiprybė neretai slypi drąsoje priimti likimo mestą iššūkį ir gebėjime išlaikyti tikėjimą savimi. Kurdami savo piešinius, Jūs atskleidėte daugybę pagarbos spalvų. Parodėte, kad mokate ne tik piešti, bet ir jausti. O tai – daug didesnė dovana nei bet koks diplomas ar prizas.“ – sako Prezidentas G.Nausėda.
Į renginio dalyvius kreipėsi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Savo sveikinimuose jos atkreipė dėmesį į pagarbios komunikacijos svarbą mokyklose ir platesnėje visuomenėje, pabrėžė įtraukios aplinkos kūrimo reikšmę vaikų emocinei gerovei ir mokyklų vaidmenį puoselėjant pagarbos kultūrą. Ministrės pabrėžė, kad būtent mokinių ir mokytojų įsitraukimas suteikia konkursui prasmę, ir padėkojo jiems už tai, kad kasdienybėje puoselėja pagarbos vertybes.
Konkursą rengusios Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė, dėkodama visiems, kurie skatino vaikus dalyvauti konkurse, atkreipė dėmesį, kad kiekvienas piešinys – tarsi laiškas visuomenei, atskleidžiantis jaunų žmonių požiūrį į pagarbą ir įtrauktį.
„Vaikai savo darbuose rodo tai, ko mes, suaugusieji, dar mokomės – kalbėti be stereotipų, be nuvertinančių etikečių, be išankstinių nuostatų. Jie mato žmogų, o ne jo negalią. Jie mato draugą, o ne skirtumą, – sako E.Čaplikienė. – Šiandien apdovanosime konkurso laureatus, tačiau mano nuomone, kiekvienas dalyvavęs vaikas yra laimėtojas. Jų mintys ir piešiniai padeda mums visiems eiti pirmyn.“
Renginio pradžioje ypatingo dėmesio sulaukė šešiametis Martynas, kuriam drauge su Prezidentu teko simbolinė parodos atidarymo misija, atidengiant jo sukurtą piešinį. Vienas jauniausių konkurso dalyvių piešinį sukūrė konkurso socialinėje reklamoje pamatęs paralimpietį Ernestą Česonį. Į renginį pakviestas sportininkas nuoširdžiai bendravo su mažuoju piešinio autoriumi ir tai tapo vienu šilčiausių renginio momentų.
Renginyje savo patirtimi dalinosi ir patys konkurso dalyviai. Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos ketvirtokė Vėjūnė Bagdonaitė pasakojo, kad piešimas jai yra ne tik mėgstama veikla, bet ir būdas išreikšti savo mintis bei jausmus. Paklausta, kodėl bendraujant svarbu neįžeisti kito, mergaitė pastebėjo: „Nes liūdna ir nesmagu, jei žmonės įžeidinėjami. Mes neturėtume vieni kitų skaudinti, nes visi norime jaustis gerai.“
Aktyviai konkurse dalyvauti moksleivius raginusi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos vyr. dailės mokytoja Zita Kisielenė džiaugėsi kūryba ir mokiniais, kurie įsitraukė į tokią aktualią temą ir pradėjo daugiau dėmesio skirti tariamiems žodžiams.
„Šis konkursas verčia susimąstyti, branginti gyvenimą, žmones, atkreipti dėmesį kaip bendraujame, į tai kaip ką kalbame. Būtų puiku, kad maloni kalba, empatiškas bendravimas taptų kasdieniu įpročiu ir artintų vienus prie kitų. To linkiu mums visiems,“ – sako Z.Kisielienė.
Šios mokytojos konkurse paskatinta dalyvauti dešimtokė Džiugė Juškevičiūtė pasakojo, kad savo darbu norėjo priminti jog negalia žmogaus nesustabdo ir nesumažina jo gebėjimų siekti svajonių. Jos manymu, visi žmonės verti vienodų galimybių, o stiprybės turi kiekvienas, todėl svarbu drąsiai siekti savo svajonių.
Konkurse dalyvavo beveik 500 mokinių, o trijose amžiaus grupėse išrinkti laureatai pristatė skirtingas pagarbos ir įtraukties interpretacijas.
Mažiausiųjų grupėje (1-4 kl.) pirmąją vietą pelnė trečiokas Kipras Kontvainis iš Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos, savo darbe atskleidęs mintį, kad skaudūs žodžiai žmogų gali nublankinti, o geri – sugrąžinti spalvas. Antrąją vietą užėmė trečiokas Nojus Peseckis iš Šiaulių r. Kairių jungtinės mokyklos, siūlantis žodžius dovanoti tarsi gėles, o trečiąją vietą pelnė pirmokė Emerita Drobotaitė iš Mažeikių „Žiburėlio“ pradinės mokyklos, piešinyje vaizduojanti žodžius kaip širdis jungiantį tiltą.
5–8 klasių grupėje nugalėtoju tapo penktokas Bernardas Matvejevas iš Šilalės meno mokyklos, piešinyje pasakojantis apie bendrą kūrybą kaip įkvepiantį veiksmą, nepriklausomai nuo to, kuo pieši. Antrąją vietą laimėjo penktokė Neli Chakimova, taip pat iš Šilalės meno mokyklos, savo darbe akcentavusi vienybę ir nuoširdumą, o trečiąją vietą – aštuntokė Toma Batrytė iš Alytaus Piliakalnio progimnazijos, nagrinėjanti vidinio pasaulio temą.
Vyriausiųjų grupėje (9–12 kl.) pirmoji vieta skirta vienuoliktokei Liepai Jucevičiūtei iš Vilniaus Žemynos gimnazijos, kūrinyje pabrėžiančiai palaikymo ir bendrystės svarbą. Antrąją vietą pelnė Rugilė Dambrauskaitė iš Marijampolės profesinio rengimo centro, savo darbe vaizduojanti gestų kalbos raišką, o trečiąją vietą – vienuoliktokė Eva Degutytė iš Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos, kalbanti apie natūralų, pagarbų bendravimą su žmonėmis, turinčiais negalią.
Po apdovanojimų vyko idėjų forumas „Žodžiai, vaizdai ir veiksmai – kelias link pagarbios visuomenės“. Pranešimus skaitė Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų koordinatorė Marija Bočiarovaitė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė dr. Dalia Gedzevičienė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pirmininkė ir VšĮ „Pokyčių ambasada“ vadovė Klementina Gruzdienė ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovas Renatas Mizeras. Pranešėjai dalijosi žiniomis ir patirtimis apie negaliai jautrią kalbą, terminų istoriją, visiems prieinamą komunikaciją ir aptarė pagarbios kalbos reikšmę, lietuvių kalbos normų kaitą, vizualinės komunikacijos poveikį visuomenės nuostatoms bei informacijos prieinamumo svarbą vaikų ugdyme.
Toliau vykusioje diskusijoje pranešimų temos buvo pratęstos platesniame kontekste. Apie pagarbios komunikacijos įtaką vaikų patirčiai, visuomenės nuostatų formavimą ir praktinius pokyčių žingsnius kalbėjosi Respublikos Prezidento patarėja Vaida Budzevičienė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotoja Rasa Balaišienė, paralimpietis Ernestas Česonis, psichologė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė ir Nacionalinės švietimo agentūros specialistas Mindaugas Požėla. Diskusijoje akcentuota, kad pagarbi kalba, atviri pokalbiai apie negalią ir nuoseklus švietimo bendruomenių darbas yra neatsiejami nuo įtraukesnės visuomenės kūrimo.
Kol vyko forumo pranešimai ir diskusijos, moksleiviai lankėsi Valstybės pažinimo centre ir dalyvavo edukacinėje programoje.
Moksleivių kūryba ir forumo diskusijos Prezidentūroje dar kartą parodė, kad pagarbi kalba nėra tik formalus reikalavimas, bet kasdienio bendravimo dalis, lemianti tai, kaip jaučiasi šalia esantis žmogus. Ši žinutė svarbi tiek švietimo bendruomenėms, tiek visai visuomenei. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra dėkoja Lietuvos Respublikos Prezidentui už renginio globą, o mokiniams, mokytojams ir tėvams – už jų įsitraukimą ir palaikymą, kurie šiai iniciatyvai suteikė tikros prasmės.
Visus konkurse dalyvavusius darbus galite peržiūrėti čia.
Šį straipsnį galite perskaityti ir lengvai suprantama kalba ČIA.
