Algirdas Raila , www.jaunimogidas.lt
Žmogaus nuotaikos, jausmai, emocijos priklauso nuo aplinkybių. Žmogus yra gana silpna būtybė, jis per daug dažnai pasiduoda išoriniams dirgikliams. Žinoma, yra žmonių, kurie palydi pro šalį „einančius“ nemalonius dirgiklius, jie generuoja pozityvias mintis savo sąmonėje. Šie žmonės yra šviesesni, jų gyvenimo peizažai, nutapyti pozityvios sąmonės, yra spalvingesni negu žmonių, pasiduodančių negatyvumo kupiniems dirgikliams. Deja, ne visi žmonės tai sugeba. Tačiau ar tikrai žmogaus nuotaikos priklauso nuo negatyvių aplinkybių?
Ne, nepriklauso. Pateiksiu įprastą gyvenimišką situaciją: žmogus emociškai jaučiasi puikiai, jis linksmas, juokauja, tačiau staiga jam nuotaiką sugadina koks nors žmogus, leptelėjęs nemalonią repliką.
Individas dažniausiai „užsikabins“ už šio nemalonaus sakinio, jis įsižeis. Ši replika – tai kaip juodas debesis, užslinkęs ant žydro dangaus. Žmogus nuolat susiduria su nemaloniomis aplinkybėmis, tačiau viena yra susidūrimas, kita – priėmimas.
Mes neturime priimti šių negatyvumo pilnų debesų ir leisti jiems užslinkti ant mūsų skaidrios sąmonės. Jeigu asmuo priims nemalonius dirgiklius, pradės juos analizuoti, jis pradės mąstyti, kodėl šie dirgikliai pasibeldė į jo protą, visos šios analizės ir klausimai lems tik negatyvias mintis.
Stojus akistatai su kardinaliai priešingomis pozityvumui aplinkybėmis ar mintimis, reikia paleisti jas tiesiog praeiti pro šalį, nereikia jų nei analizuoti, nei ieškoti jų kilmės židinio.
Šitaip mes neleisime užgesinti savo pozityvumo židinio, slypinčio mūsų valioje ir sąmonėje negatyvumo liūtimi. Tekančia upe. Štai kuo turime tapti. Upė, sutikusi savo kelyje kliūtį, su ja nekovoja. Upė tą kliūtį aplenkia, tiesiai pro ją nesibrauna, ji randa apylanką.
Prireiktų labai ilgo laiko, kol ji sunaikintų savo kliūtį. Pasitaikius didžiuliam akmeniui, upė apsupa jį iš abiejų pusių be jokio konflikto ir toliau plaukia savo keliu.
Taip ir žmogaus protas privalo veikti, susidūrus su niūriomis aplinkybėmis, nekovokime, tiesiog apiplaukime. Nes konfliktas atneša tik blogas mintis, o visa individo laimė priklauso nuo jo minčių, nuo pozityvių minčių. Nes jei pernelyg dažnai leisime būti sugniaužiami į negatyvumo gniaužtus, mes nematysime galimybių nusitapyti kitą, ryškių spalvų gyvenimo paveikslą.
Žmogaus sąmonė yra lyg vamzdynų tinklas, kiekviename vamzdyne kunkuliuoja įvairių emocijų garai – ir pozityvių, ir potencialiai negatyvių. Bet yra tik vienas skirtumas, ar mes gyvensime laimingai, ar nelaimingai. Žmogus visuomet nori būti laimingas, jam tik reikia atsukti pozityvumo vamzdžius ir išleisti pozityvius garus, kurie apgaubs mūsų sąmonę. Tačiau dažnai žmonės linkę atsukti vamzdžius, kuriuose verda negatyvuūs garai. Visą šį vamzdyną valdo viena sklendė – valia.
Būkime upe. Sutikę potencialią negatyvumo apraišką, apiplaukime ją, neleiskime jai tapti kinetine apraiška mūsų sąmonėje.
