1863 m. paplūdimyje Naujojoje Škotijoje vietinis vaikas netikėtai rado kopose gulintį jauną vyrą, kuriam buvo amputuotos abi kojos. Kalbėti jokia kalba jis arba nemokėjo, arba negalėjo, arba nenorėjo. Jis pragyveno dar 50 metų, bet iš kur ir kodėl jis atsirado tame paplūdimyje – taip ir liko neaišku.
XIX a. viduryje prekyba ir susisiekimas su žemynu iš Naujosios Škotijos vyko laivais arba minėta nedidele sausumos jungtimi su Naujojo Bransviko provincija, tačiau pagrindinis vietos gyventojų užsiėmimas ir pragyvenimo šaltinis buvo žvejyba.
1863 m. rugpjūčio 23 d. Sendi Kovo (Sandy Cove) žvejų kaime su tėvais gyvenęs aštuonmetis berniukas George'as Albrightas eidamas paplūdimiu išvydo maždaug 25 metų amžiaus neaiškios kilmės vyrą neseniai amputuotomis kojomis.
Šalia jo gulėjo sausainių, įprastai kaip maistas naudotų laivuose, dėžutė ir indas su vandeniu. Vyras buvo smarkiai sušalęs, anglų kalba George'ui su juo susikalbėti nepavyko.
Mažasis George‘as tuoj parbėgo ir pranešė tėvams apie paslaptingą vyrą kopose. Šie nugabeno jį į kaimą.
Kadangi kai kurie jo ištarti žodžiai skambėjo itališkai, iš pradžių jį apklausė vietiniai italai. Tačiau ir jiems sekėsi ne ką geriau.
Paklaustas, koks jo vardas, paslaptingasis vyras sumurmėjo kažką, kas skambėjo, kaip „Džeromas“. Todėl kaimo gyventojai nusprendė, kad tai – jo vardas, nors greičiausiai tai nebuvo tiesa.
Bet apskritai į klausimus jis atsakinėjo gyvulišku riaumojimu ir aiškiai reiškiamu pykčiu. Pasiūlius jam rašiklį ir popierių, jis atsisakė, rodydamas, kad negali – ar nemoka – nieko užrašyti.
