BDSM – tai bendrinis terminas, apimantis įvairias seksualines praktikas: fizinį suvaržymą, skausmo suteikimą ar gavimą, dominuojančio ir paklūstančio partnerio vaidmenų žaidimus bei kitą panašią veiklą, į kurią leidžiasi seksualinių malonumų ieškantys žmonės.
Santrumpa kilusi iš anglų kalbos žodžių Bondage/Discipline (suvaržymas / disciplina), Dominance/Submission (dominavimas / paklusimas) ir Sadism/Masochism (sadizmas / mazochizmas).
Nors ilgą laiką BDSM buvo laikomas psichikos sutrikimų ženklu ar seksualine deviacijos forma, nauji tyrimai rodo, kad šios praktikos neturi aiškaus ryšio su psichikos ligomis ir gali būti sveikų, mylinčių santykių dalis.
Žinoma ir praktikuojama nuo senų laikų
BDSM elementų – dominavimo, suvaržymo ar skausmo – galima rasti šimtmečius menančiuose meno ir literatūros kūriniuose. Vis dėlto iki XX a. pabaigos Vakarų visuomenėje vyravo įsitikinimas, kad tokie pomėgiai rodo psichikos sutrikimą, seksualinį nukrypimą ar traumų patirtį. Šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia, kad BDSM praktikuojantys asmenys nėra dažniau turintys psichikos iššūkių nei likusi populiacijos dalis.
Internetas ir tokie popkultūros fenomenai kaip knyga „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ išpopuliarino šią temą, sumažino tabu ir padėjo BDSM bendruomenės nariams lengviau rasti bendraminčių.
Kaip dažnai žmonės praktikuoja BDSM?
Pasak seksologų, oficialios statistikos nėra, tačiau atsakymas aiškus – daug dažniau nei manote. Vienas tyrimas parodė, kad 30 proc. žmonių yra išbandę pliaukštelėjimą per užpakalį sekso metu, o beveik ketvirtadalis – dominuojančio / paklūstančio vaidmenų žaidimus. Kitas tyrimas atskleidė, kad net 47 proc. suaugusiųjų eksperimentavo bent su vienu BDSM elementu.
Ar BDSM pavojingas?
Nors kai kurios „kink“ praktikos gali kelti fizinės žalos riziką, dauguma patyrusių BDSM dalyvių laikosi principo „saugiai, sveikai ir sutariant“. Tai reiškia, kad, net jei patiriamas skausmas, jis nesukelia ilgalaikės žalos, o visi veiksmai vyksta su aiškiu, entuziastingu sutikimu.
BDSM santykiuose
Ankstesnėse psichologijos teorijose tokie interesai buvo laikomi patologiniais, dėl ko daug „kink“ bendruomenės narių jautė gėdą. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad BDSM gali būti sveikos seksualinės raiškos dalis. Pavyzdžiui, Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad BDSM mėgėjai nėra labiau linkę patirti seksualinę prievartą ar būti nelaimingi nei kiti.
O Nyderlanduose atliktas tyrimas atskleidė, kad taip seksualinį malonumą patiriantys žmonės turi aukštesnį subjektyvų gerovės lygį.
Be to, daug porų teigia, kad BDSM sustiprina jų ryšį. Tai siejama su didesniu pasitikėjimu vienas kitu, aiškiu ribų nustatymu ir atvira komunikacija. Ypač svarbūs yra „saugos žodžiai“ ir „aftercare“ – švelnumas ir rūpestis po intensyvių patirčių, kuris padeda partneriams atsipalaiduoti ir sustiprinti intymumą.
Ar visi BDSM santykiai yra smurtiniai?
Tai gana populiarus mitas. Iš tiesų, nors BDSM gali apimti skausmą, pažeminimą ar kontrolės imitaciją, tai nereiškia smurto. Esminis skirtumas – sutikimas, aiškios taisyklės ir pagarba partneriams. Tačiau, kaip ir bet kokiuose santykiuose, piktnaudžiavimas gali egzistuoti, todėl svarbiausia – atvirumas, pagarba ir abipusis noras.
Pastaruosius kelerius metus požiūris į BDSM keičiasi – tam įtakos turi ir vis dažniau viešumoje (literatūroje, kine ir kitur) girdima ši tema. BDSM malonumų galima išvysti ir neseniai didžiuosiuose ekranuose, o dabar – interneto kino platformose – rodomame kino filme „Babygirl“ (liet. „Gera mergaitė“) su Nicole Kidman.
Parengta pagal „Psychology Today“
