Kai kuriems jau seniai aišku, ką jie nori veikti ateityje, kur studijuoti ir į kokią specialybę bei profesiją gilintis. Vis dėlto nemažai daliai studijų pasirinkimas – didelis galvos skausmas. Nesinori stoti bet kur, vien tam, kad studijuotum, o rasti pašaukimą kol kas nesiseka.
Būtent tokiems žmonėms skirti „Gap Year“, ką į lietuvių kalbą būtų galima išversti kaip „metų pertrauką“. Šis laikas – idealus žmonėms, kurie nori pailsėti, ramiai apgalvoti savo galimybes ir norus.
Kaip rašoma interneto Gapyearassociation.org, šį laikotarpį jaunimas dažniausiai skiria savęs pažinimui, kelionėms, savanorystei, darbui ar kitoms asmeninio augimo veikloms. Nors šis reiškinys ypač populiarus tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Australija ar JAV, vis daugiau jaunų žmonių visame pasaulyje atranda „gap year“ naudą.
Kodėl verta rinktis „gap year“?
1. Asmeninis augimas
Tyrimai rodo, kad jaunuoliai, padaręs pertrauką nuo mokslų, dažnai grįžta brandesni, labiau motyvuoti ir turintys aiškesnius tikslus. „Gap year“ padeda suprasti, ko iš tikrųjų nori iš gyvenimo ir kokia kryptimi judėti.
„Gap year“ dalyviai dažnai grįžta į studijas su didesniu susikaupimu ir motyvacija, lyginant su tais, kurie pradėjo studijuoti iškart po mokyklos (Gap Year Association, 2020).
2. Akademinė nauda
Praleidę metus tobulindami įgūdžius ar tiesiog pailsėję nuo intensyvaus mokymosi, studentai dažnai geriau susidoroja su universitetiniais iššūkiais. Kai kurie universitetai netgi skatina stojančiuosius pasiimti „gap year“, kad šie atvyktų pasiruošę ir labiau subrendę.
3. Tarptautinė patirtis
Kelionės, tarptautiniai savanorystės projektai ar darbas užsienyje – tai būdai ne tik pažinti pasaulį, bet ir išmokti naujų kalbų, susipažinti su skirtingomis kultūromis bei išplėsti savo akiratį. Pavyzdžiui, savanorystė Afrikoje ar Pietų Amerikoje padeda suprasti globalias problemas, ugdo empatiją bei socialinį sąmoningumą.
4. Profesiniai įgūdžiai
„Gap year“ metu jaunuoliai įgyja ir praktinių įgūdžių – tiek darbo rinkai, tiek gyvenimui. Tai gali būti savarankiškumo mokymasis, biudžeto planavimas, laiko valdymas, bendravimo ar projektų įgyvendinimo gebėjimai.
5. Perdegimo prevencija
Mokykla – tai daugiau nei dešimtmetį trunkantis nuolatinis spaudimas. Daug jaunuolių jaučiasi išsekę dar prieš pradėdami studijuoti universiteteą. Todėl „gap year“ gali būti kaip „perkrovimas“, padedantis išvengti perdegimo ir išsaugoti motyvaciją mokytis.
Ką veikia jaunimas per „gap year“?
-
Savanoriauja nevyriausybinėse organizacijose
-
Dirba ir taupo pinigus studijoms
-
Keliauja po pasaulį
-
Lanko kursus ar mokosi naujų įgūdžių (pvz., programavimo, kalbų)
-
Užsiima kūrybine veikla – rašo, fotografuoja, kuria muziką
-
Dirba mainų programose (pvz., „Work & Travel“, „Au Pair“)
Nors „gap year“ gali būti nepaprastai naudingas, svarbu jį planuoti iš anksto. Be plano, metai gali tiesiog „prabėgti“, nepalikdami apčiuopiamos naudos. Be to, kai kurie bijo, kad gali būti sunku sugrįžti į akademinę rutiną – tačiau statistika rodo, kad dauguma studentų grįžta dar labiau motyvuoti.
Dalindamiesi savo patirtimi „Reddit“ metus laiko pailsėję jaunuoliai pasakoja, kad dažnai būtent šis laikas padėjo jiems atrasti pašaukimą. „Tai buvo metas, kai atradau mokytojo profesiją – tai įvyko savariaujant ir vaikus mokant anglų kalbos Indijoje“, – rašo Lauri iš Australijos.
Tuo metu Anthony iš JAV teigė per „gap year“ supratęs, jog nori kurti savo verslą, todėl pradėjo studijuoti verslo ekonomiką.
Mike'as iš Jungtinės Karalystės pasidalino patirtimi derinant „Work & Travel“ programos surastą darbą ir keliones: „Ne tik užsidirbau norimoms studijoms, bet ir pakeliavau po JAV. Tai buvo geriausias sprendimas.“
