Sekite 15min Google
Artėjant Lietuvos socialinių darbuotojų dienai, kuri minima rugsėjo 27-ąją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kviečia iš arčiau pažvelgti į socialinio darbuotojo profesiją, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kėdainių pagalbos šeimai centre socialinės įtraukties koordinatoriumi ir socialiniu darbuotoju darbui su šeimomis, turinčiomis priklausomybių, dirbantis Jaunius, prisimindamas, kaip atrado socialinio darbo studijas, sako, kad, pradėjęs gydytis nuo priklausomybės, suprato, kiek daug gali padėti socialinėje srityje dirbantys profesionalai.
„Pats patyriau, kaip iš manęs „lipdo“ žmogų. Patyriau, kaip padeda susiformuoti vertybes, principus, galų gale – savivertę, kaip priverčia patikėti savimi ir kitais. Visa tai – socialinės srities darbuotojų indėlis. Tai, kad tu gali padėti žmogui patikėti gyvenimu, patikėti savo jėgomis, savo verte – yra pagrindinė priežastis, kodėl pasirinkau šį kelią. Jaučiausi skolingas ir dėkingas, tad norėjau pats padėti kitiems, prisidėti prie kitų gyvenimų pokyčių“, – sako Jaunius.
Paklaustas, kokių savybių reikia norint būti geru socialiniu darbuotoju, pašnekovas nedvejodamas atsako: „Viena pagrindinė savybė – gebėti būti žmogumi. O juo būti kartais nėra taip paprasta. Svarbu gebėti klausytis, išgirsti, atliepti žmogaus poreikius, ieškoti „priėjimo“ prie žmogaus, bet kartu būti griežtam, nusibrėžti ribas. Visa tai, manau – apie žmogiškumą“.
Kalbėdamas apie darbą, Jaunius pabrėžia, kad ko tikrai nėra šiame darbe, tai rutinos. „Nauja diena reiškia naują žingsnį. Į priekį, o kartais ir atgal. Rutina tik galbūt būtų galima pavadinti tai, jog kasdien esi ieškojimo kelyje, kaip padėti žmogui patikėti savo jėgomis daryti pokyčius“, – sako jis, akcentuodamas, kad užsidegančios žmonių, suprantančių, jog gali keistis, akys yra pati stipriausia varomoji jėga jo darbe.
Čia pat prisimena ir vieną istoriją, kaip padėjo itin sunkiu momentu jaunam žmogui atsitiesti ir atrasti gyvenimo prasmę. „Milžiniškos skolos, kebli situacija su būstu, apskirtai – įgūdžių gyventi, pavadinkime, normalų gyvenimą nebuvimas. Ir su visu tuo mes susidorojome per mažiau nei metus. Gražu žiūrėti ir gerėtis, kaip sudužęs ąsotis buvo sulipdytas“, – prisimena socialinio darbuotojo keliu einantis Jaunius.
Paklaustas, kaip ilsisi nuo darbo, pašnekovas leidžia suprasti, jog ši profesija jam, toli gražu, nėra tik darbas. „Viskas, ką veikiu po darbo, vienaip ar kitaip yra susiję su žmonėmis – savanorystė, visuomeninė veikla. Matyt, tiesiog esu teisingame kelyje, kuriame ir turiu būti, kadangi kasdien jaučiu pasitenkinimą darbe, žinodamas, jog prisidėjau prie kažko gero, padariau kažką iš širdies, kad šiandien buvau žmogumi“, – su šypsena veide apie savo darbą kalba Jaunius, pabrėždamas, kad nuo pat studijų pradžios jaučia, jog ši profesija yra tiesiog jo kelias.
Kolegoms artėjančios šventės proga Jaunius sako linkintis džiaugtis mažais dalykais: „Kuo daugiau dėmesio skirkime mažiems dalykams, džiaukimės kad ir mažiausiomis pergalėmis, jei tai bent kažkiek pakeitė kito žmogaus gyvenimą. Taip ateina didieji pasiekimai“.
