Liaudies prietarai rugpjūčio 14-ajai: ko Žolinės išvakarėse geriau nedaryti?

Kuo ypatingas rugpjūčio vidurys?

Žolinė nuo seno buvo viena svarbiausių vasaros pabaigos švenčių. Į bažnyčią žmonės nešdavo pašventinti žolynus, gėles ir javų varpas. Tikėta, kad pašventinti augalai saugo namus ir šeimą.

Šiuo metu jau būdavo prasidėjęs arba artėdavo įvairių vasaros gėrybių derliaus nuėmimas. Tai buvo metas padėkoti už derlių ir pasidžiaugti tuo, ką užaugino žemė.

Ko senoliai patardavo vengti?

Su vasaros pabaigos šventėmis buvo siejama pagarba gamtai, šeimai ir namams. Todėl senieji papročiai ragino:

• Nesipykti ir nesikeikti. Buvo tikima, kad pyktis ir blogi linkėjimai gali pritraukti nesėkmes.
• Vengti triukšmingų vaišių.
• Neatsisakyti padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos. Gerumas ir pagalba buvo laikomi svarbia šios dienos dalimi.
• Be reikalo neerzinti bičių ir ardyti avilių. Ši diena buvo glaudžiai susijusi su bitininkystės darbais.
• Vakarą praleisti ramiai, su šeima. Buvo manoma, kad santarvė namuose padeda išlaikyti gerą savijautą ir darną.

Šie papročiai šiandien gali būti vertinami ne kaip griežti draudimai, o kaip senolių perduotos vertybės.

Ką apie orus sakydavo senoliai?

Senolių kalendoriuje rugpjūčio vidurys buvo svarbus metas stebėti gamtą. Pagal orus ir gyvūnų elgesį buvo bandoma nuspėti, ko tikėtis rudenį.

1. Jei rugpjūčio viduryje dažnai lyja, buvo sakoma, kad ruduo gali būti drėgnas.
2. Giedros ir šiltos dienos esą žadėdavo gražesnę vasaros pabaigą ir malonesnį rudenį.
3. Gausi ryto rasa buvo laikoma drėgnesnio oro ženklu, o anksti pasirodžiusi šalna pranašavo greičiau ateisiantį rudeninį atvėsimą.
4. Jei kregždės pradeda būriuotis ir ruoštis išskristi, senoliai tai laikė artėjančio rudens ženklu.
5. Rūkas rytais virš pievų ir vandens taip pat buvo atidžiai stebimas – pagal jo atsiradimą ir išsisklaidymą žmonės spręsdavo apie artėjančius orus.
6. Žinoma, šiandien šie ženklai vertinami kaip liaudies išmintis, o ne tiksli orų prognozė.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Žolinė Pivašiūnuose

Rugpjūčio vidurys – laikas sulėtėti

Vasaros pabaiga mūsų protėviams buvo ne tik darbų, bet ir dėkingumo metas. Artėjant Žolinei buvo renkamos žolelės, gėlės, javai, ruošiami ryšulėliai šventinimui.

Todėl rugpjūčio 14-oji gali būti puiki proga pasidžiaugti vasaros derliumi, pabūti gamtoje, prisiminti senus lietuviškus papročius ir pastebėti, kaip keičiasi aplinka artėjant rudeniui.