Svarbiausias šventės akcentas – statomas Vidurvasario šventės stulpas – Midsommarstång. Jis gali būti įvairių formų, bet dažniausiai su trikampiu ir rutuliukais (nuotr.). Medinis stulpas apipinamas augalais – žolynais, medžių lapais.
„Vidurvasario arba Gegužės stulpas dažnai simbolizuodavo falą – vyrišką lytinį organą. Aplink jį šokdavo, kad tais metais būtum vaisingas ir turėtum gerą derlių“, – apie simbolinę reikšmę pasakojo Švedijoje gyvenanti lietuvė.
Pasak Živilės, šventė vyksta kiekviename mieste ir miestelyje, renginys yra nemokamas. „Kaip ir Lietuvoje per Jonines, susirenka įmonės, žmonės, kurie prekiauja maistu, gėrimais ir visokiais niekučiais. Žmonės piknikauja – būna, kad visą dieną šeimos sėdi ant pledukų, pina vainikus, valgo, bendrauja. O tam tikrą valandą prasideda šokiai. Šoka visi – ir vyrai, ir moterys. Dauguma būna pasipuošę vainikais“, – pasakojo Švedijos sostinėje gyvenanti moteris.
Į šventę įtraukiami visi norintys: „Šventėje, kur šiemet dalyvavau, buvo įvairiausių tautų žmonių – nuo indų, pakistaniečių iki lotynų amerikiečių. Ir visi šoko kartu, nes dabar tai nėra religinė šventė, nors jos pradžia – pagonybė, o vėliau – krikščionybė. Dabar žmonės tiesiog švenčia vasarą.“
Živilė sakė, kad seniau Švedijoje Vidurvasario šventė būdavo startas vestuvėms. Iki Vidurvasario poros negalėdavo susituokti.
Svarbu paminėti ir maistą. Živilė juokiasi, kad Vidurvasario šventės stalai lūžta kaip ir per Kalėdas. „Įvairių rūšių dešrelės („Princo dešrelės“, kurios grilinamos), kelių rūšių silkės (su krapais, majonezu, garstyčiomis ir kt.), švediški kukuliai, virtos bulvės, gali būti kumpis. Prie maisto vartojamas ir alkoholis. Tradiciškai geriami „šotukai“ – stiprūs gėrimai mažose taurelėse“, – pasakojo Švedijoje įsikūrusi lietuvė.
Surado vieną ryškų panašumą su Joninėmis
Kaip ir Joninių tradicijose, Vidurvasario šventėje Švedijoje ypatingą reikšmę užima ritualai. Trumpiausių naktų ir ilgiausių dienų metu žmonės sveikindavo ne tik atėjusią šilumą, bet ir vaisingumą, gyvybę.
Pasak Živilės, daug senųjų ritualų buvo susiję su vandeniu. Tiesa, dabar jų nebūtinai laikomasi: „Žinau, kad anksčiau tikėta, jog tuo metu vanduo yra šventas. Tikėta, kad pamerkus audinius į vandenį ir palikus per naktį, vėliau juos reikia uždėti ant sergančių žmonių – kad jie pasveiktų.“
Senosios legendos taip pat pasakoja, kad trumpiausią metų naktį gamta tampa stebuklinga – galima išvysti šokančius žvėris, pvz., briedžius. O jei tą naktį rinksi vaistinius augalus, jie turės ypatingos gydančios galios.
„Žmonės rinkdavo 7 rūšių gėles ir padėdavo po namų slenksčiais, kad sėkmė ir laimė lankytų namus“, – pasakojo lietuvė.
Ar yra panašumų su lietuviškomis Joninėmis? Živilė šypsosi, sakydama pirmą į galvą atėjusią mintį – lietus: „Paprastai tuo metu Švedijoje lyja, va ir šiemet buvo 27 laipsniai, bet kartu su perkūnija ir liūtimi. Bet žmonės vis tiek švenčia – vyksta mugės, visi šoka, dalyvauja.“
Panašūs ir burtai: kaip ir Lietuvoje per Jonines, taip ir Švedijoje per Vidurvasario šventę netekėjusios merginos rinkdavo 7 žoles ir naktį į birželio 24-ąją pasidėdavo po pagalve – taip galėdavo susapnuoti savo būsimą jaunikį arba jo vardą.
Po bendrų šokių – maudynės „šventame vandenyje“
Pasak Živilės, Vidurvasario šventė Švedijoje – vos ne vienintelė proga metuose, kai paprastai mandagiai šaltus santykius su užsieniečiais palaikantys vietiniai suminkštėja ir kartu iš širdies švenčia. „Švenčia ir tėvai, ir jaunimas, ir vaikai. Aš pati šiemet šokau, o už manęs – keturi jauni vyrukai – 20-ečiai su vainikais – šoko“, – kalbėjo lietuvė, pridūrusi, jog pati labai mėgsta Vidurvasario šventę ir kasmet ją švenčia:
„Man labai patinka tas bendrumo jausmas – visi vieni kitiems geri, draugiški, pakantūs. Ir tie šokiai, bendras ritmas... Nemoki, bet šoki kartu – yra vedėja, apsirengusi tradiciniais rūbais, rodo, ką daryti. Šiemet aš net apsiverkiau iš to gerumo, kai šoki kartu su dar 100 žmonių – tai buvo nerealus jausmas. Šiais vienišumo laikais, tai yra nuostabi galimybė vėl pajusti bendrumą.“
Po šokių dažniausiai visi keliauja maudytis. Tai – dar viena graži patirtis, simboliškai primenanti ir senąsias Vidurvasario tradicijas, susijusias su „šventu vandeniu“.
