Sekite 15min Google
Portalas „Real Simple“ pasitarė su sodininkystės ekspertais, siekdamas išsiaiškinti, kurių, iš pirmo žvilgsnio sumanių, sodo priežiūros idėjų geriau vengti. Štai populiariausi sodininkystės triukai, dėl kurių ekspertai perspėja, ir ką verčiau daryti, kad augalai būtų sveiki.
1. Bananų žievelės kaip natūrali trąša
Kai kuriais atvejais natūralios trąšos, pavyzdžiui, bananų žievelės, gali būti naudingos, tačiau yra ir tam tikrų trūkumų. Sodininkystės ekspertė Jane Dobbs sako, kad natūraliose trąšose esančių maistinių medžiagų sudėtis ne visada tokia įvairi, kokios augalui reikėtų. Pavyzdžiui, bananų žievelėse yra kalio, tačiau nėra azoto.
„Dėl šio disbalanso augalai gali negauti pakankamai maistinių medžiagų. Skirtingai nei sintetinės trąšos, natūralios medžiagos suyra lėtai, todėl maistinės medžiagos taip pat išsiskiria palaipsniui. Jei augalui reikia greitai gauti maisto medžiagų, tai gali sulėtinti jų poveikį augimui“, – aiškina ekspertė.
Ji taip pat pabrėžia, kad yranti organinė medžiaga, pavyzdžiui, bananų žievelės, gali privilioti graužikų, musių ir net didesnių gyvūnų. Be to, skaidantis natūralioms trąšoms gali sklisti nemalonus kvapas, o tai ypač aktualu, jei jos naudojamos namuose.
„Šių problemų galima išvengti naudojant organines trąšas, kurios maistines medžiagas išskiria palaipsniui. Kaulų miltai, kompostas ir gerai perpuvęs mėšlas yra puikios alternatyvos, kurios pamaitina augalus“, – sako Jane Dobbs.
2. Kavos tirščiai dirvožemiui pagerinti
„GreenPal“ vienas iš įkūrėjų Gene Caballero teigia, kad kavos tirščiuose gausu azoto ir jie gali pagerinti dirvožemio struktūrą, tačiau kartu jie yra gana rūgštūs.
„Jei kavos tirščių naudojama per daug, jie gali sumažinti dirvožemio pH ir padaryti jį per rūgštų kai kuriems augalams. Tai gali ne padėti, o kaip tik trukdyti augti, ypač jei dirvožemis ir taip yra rūgštus“, – aiškina jis.
Be to, jei kavos tirščiai paskleidžiami per storu sluoksniu, jie gali sudaryti savotišką barjerą, kuris trukdo vandeniui ir orui patekti į dirvožemį.
Todėl norint praturtinti dirvožemį ir pamaitinti augalus jų nepažeidžiant, ekspertai rekomenduoja verčiau rinktis kompostą, kaulų miltus arba mėšlą.
3. Kiaušinių lukštai ir druska kovai su šliužais bei sraigėmis
Sraigės ir šliužai mėgsta daugelį augalų, todėl tikriausiai esate girdėję apie kiaušinių lukštų ar druskos naudojimą kovojant su šiais kenkėjais.
Hortikultūros specialistas ir augalų dizaineris Nathanas Heinrichas teigia, kad kiaušinių lukštai sode gali būti naudingi – jie gali būti veiksmingas būdas pamažu papildyti dirvožemį kalciu, magniu, kaliu ir natriu. Tačiau jų nereikėtų laikyti priemone nuo sraigių ir šliužų.
„Pastaraisiais metais mačiau, kaip sodininkystės tinklaraštininkai ir nuomonės formuotojai siūlo aplink augalus paberti susmulkintų kiaušinių lukštų, esą jie atbaido šliužus ir sraiges. Deja, tai yra sodininkystės triukas, kuris tiesiog neveikia“, – sako ekspertas.
Pasirodo, šiems kenkėjams toks barjeras beveik nerūpi. Šliužai ir sraigės gali slysti net per aštrius daiktus, todėl kiaušinių lukštai jiems nėra rimta kliūtis.
Druska, kita vertus, gali būti veiksminga prieš šliužus ir sraiges, tačiau tai nereiškia, kad ji naudinga augalams.
„Tiesa, druska nudegins ir nužudys šliužus bei sraiges, tačiau šio metodo reikėtų vengti, nes galiausiai druskos nudegimai pražudys ir jūsų augalus. Dauguma augalų netoleruoja didelio natrio kiekio dirvožemyje ir gali labai greitai žūti, jei druska beriama tiesiai ant žemės“, – perspėja N.Heinrich.
Jis rekomenduoja išbandyti kitus natūralius ir ekologiškus būdus. Vienas iš jų gali nustebinti – tai šviežiai nukirpta, neplauta avių vilna.
„Dėl kažkokios priežasties šliužai ir sraigės nemėgsta liestis prie avies vilnos pluoštų – matyt, tai susiję su tekstūra. Norėdami ekologiškai apsaugoti sodą nuo šliužų, vilna galite apjuosti pakeltų lysvių kraštus arba aplink atskirus augalus suformuoti nedidelį vilnos barjerą. Tai labai veiksmingas būdas“, – sako ekspertas.
Be to, avių vilna padeda stabdyti piktžolių augimą, o jai yrant dirvožemyje, į jį išsiskiria naudingos, lėtai atpalaiduojamos medžiagos, pavyzdžiui, azotas.
Kitas variantas – naudoti ekologišką, naminiams gyvūnams saugų masalą nuo šliužų ir sraigių, kuris padėtų apsaugoti sodą į dirvožemį nepatenkant pavojingoms cheminėms medžiagoms.
4. Netinkamu metu laistomi augalai
J.Dobbs teigia, kad daugelis su laistymu susijusių sodininkystės patarimų gali atsisukti prieš patį sodininką.
„Dažnas įprotis laistyti augalus iš viršaus vidury dienos gali paskatinti vandens garavimą ir sukelti lapų nudegimus nuo saulės. Taip pat neretai netinkamai naudojamos laistymo žarnos, todėl vanduo pasiskirsto netolygiai, o šaknys gali pradėti pūti“, – perspėja ji.
Geriausia sodą laistyti tada, kai vėsiau – anksti ryte arba vėlyvą popietę. Naudojant laistymo žarnas verta pasitelkti laikmatį, kad vanduo pasiskirstytų tolygiai, o žarnas nuo augalų padėti tokiu atstumu, kuris skatintų šaknis augti giliau.
5. Augalų sodinimas per giliai
N.Heinrichas sako, kad viena dažniausių pradedančiųjų sodininkų klaidų – augalus pasodinti per giliai.
„Nors yra viena svarbi išimtis, daugumai augalų nepatinka, kai jie pasodinami giliau nei buvo pasodinti originaliame vazone. Galbūt esate girdėję, kad pomidorus reikia sodinti keliais centimetrais giliau nei jų šaknų gumulo viršus. Tai vieninteliai augalai, kuriems gilus sodinimas yra naudingas“, – aiškina jis.
Pasak eksperto, jei medžiai, krūmai ir gėlės pasodinami giliau nei jų šaknų viršus, gali sutrikti maisto medžiagų transportavimas per po žeme atsidūrusią stiebo dalį. Net papildomi keli centimetrai dirvožemio aplink augalo pagrindą gali sukelti stiebo puvinį ir pražudyti augalą.
Saugesnis būdas – aplink augalus paskleisti organinio mulčio, pavyzdžiui, kedro žievės ar humuso. Jis padeda išlaikyti drėgmę ir papildyti dirvožemį maistinėmis medžiagomis. Tačiau svarbu, kad mulčias nesiliestų su augalo stiebu ar apatinėmis šakomis.
6. Eteriniai aliejai ir indų ploviklis kaip naminė priemonė nuo kenkėjų
J.Dobbs teigia, kad gerų ketinimų turintys sodininkai, bandydami namines priemones nuo kenkėjų, kartais augalams padaro daugiau žalos nei naudos.
„Namuose pagaminti cheminiai mišiniai gali būti neveiksmingi arba net pakenkti augalams, naudingiems vabzdžiams ir aplinkai“, – sako ji.
Populiarus patarimas – naudoti eterinius aliejus kaip pesticidus. Tačiau jie gali būti per stiprūs, sukelti fitotoksiškumą ir pažeisti augalus.
Kai kurios kenkėjų kontrolės strategijos gali būti paremtos eteriniais aliejais, tačiau tai nėra universali priemonė. Siekiant didesnio veiksmingumo gali prireikti derinti kelis metodus.
„Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos žmonės turi žinoti, yra tai, kad keli lašai mėgstamo eterinio aliejaus neįveiks kenkėjų antplūdžio“, – pabrėžia ekspertė.
G.Caballero teigia, kad dar vienas klaidingas patarimas – indų ploviklį naudoti kaip insekticidą. Nors jis gali sunaikinti kenkėjus, kartu gali pašalinti natūralius augalo aliejus ir vaškus, todėl lapai gali nudegti, o augalo augimas sulėtėti.
Todėl, priklausomai nuo kenkėjo rūšies ir augalo poreikių, galima rinktis ekologiškas priemones, pavyzdžiui, neemo aliejų.
J.Dobbs taip pat siūlo augalus nuo skraidančių vabzdžių ir kitų kenkėjų apsaugoti lengva audinio danga. Ji sudaro fizinį barjerą nuo vikšrų, vabalų ir kitų kenkėjų.
Kalbant apie naminius purškalus, ekspertė sako, kad česnakų ar svogūnų pagrindu pagamintos priemonės gali atbaidyti kenkėjus nepakenkdamos augalams:
„Šiuos purškalus galima purkšti tiesiai ant lapų. Tačiau viskas priklauso nuo to, koks yra kenkėjas. Keli eterinio aliejaus lašai neatbaidys nuo jūsų sodo graužikų. Norint apsaugoti sodą nuo kenkėjų, visada reikėtų derinti prevencines ir atbaidančias priemones.“
7. Šakutės sode katėms ir graužikams atbaidyti
N.Heinrichas sako matęs internete siūlymų į žemę smaigstyti šimtus šakučių – jų kotelius užkasti, o smailiąją dalį palikti kyšoti į viršų. Esą tai turėtų neleisti katėms ir kitiems gyvūnams kapstytis sode.
„Kad ir koks išradingas būtų šis būdas, jis nėra labai praktiškas“, – sako ekspertas.
Toks sprendimas turi ir estetinių, ir praktinių trūkumų. Plastikinės šakutės iš tiesų gali atbaidyti kates ar meškėnus, tačiau tuomet bus sunku ravėti aplink visus smaigalius.
Be to, norint, kad metodas iš tikrųjų veiktų, reikėtų uždengti praktiškai kiekvieną sodo centimetrą. Galiausiai sodas atrodytų tarsi virtęs virtuvės įrankių kapinėmis.
Ekspertas siūlo lysves uždengti nuimamu vištų tinklo gaubtu. Jį galima nuimti prižiūrint augalus ir vėl uždėti, kai reikia apsaugoti lysves nuo nepageidaujamų lankytojų.
8. Daržovių purškimas ar barstymas insekticidais
Daržovėms galima rasti daugybę ekologiškų ir saugių insekticidų, tačiau N.Heinrichas pirmenybę teikia natūralesniam būdui.
„Stengiuosi daržovių ir uoginių augalų niekuo nepurkšti ir nebarstyti, išskyrus vandeniu. Vienas senas prancūzų sodininkas, kurį pažinojau, kartą pasakė: nebijokite daržovių, ant kurių yra keli vabzdžiai. Verčiau bijokite daržovių, kurių vabzdžiai neliečia“, – sako jis.
Todėl vietoj insekticidų ekspertas rekomenduoja išbandyti apsauginius tinklus nuo vabzdžių.
„Pastaraisiais metais pastebėjau, kad vabzdžių tinklai yra nepaprastai veiksmingi. Jais uždengus pakeltas lysves galima ne tik apsaugoti daržoves nuo nepageidaujamų vabzdžių, bet ir neleisti paukščiams bei kitiems nepageidaujamiems lankytojams patekti į lysves“, – teigia jis.
Pasak eksperto, vabzdžių tinklai nėra brangūs ir gali tarnauti kelis auginimo sezonus, kol juos prireiks pakeisti.
