Ultra greitoji mada – tai trumpą laiką populiarūs daiktai, pagaminti trečiose pasaulio šalyse naudojant nekokybiškas medžiagas. Dažnu atveju greitosios mados gamintojai kopijuoja dizainerių kūrinius, o greitoji mada populiarėja kartu su vis greitėjančiu gyvenimo tempu.
Aukštuomenė buvo kopijuojama dar viduramžiais
Greitąją madą, anot dizainerės, ypač mėgsta jaunimas: „Jie neturi pakankamai lėšų įsigyti dizainerių drabužių, ieško savo stiliaus, nori kiekvieną dieną atrodyti vis kitaip, todėl pasirenka pirkti greitosios mados drabužius. Vis dėlto šiandien vis labiau populiarėja ir vintažinė mada, tačiau ieškant tokio stiliaus drabužių reikia skirti daugiau laiko ir pastangų.“
Dizainerė pabrėžia, jog mažiau apie tvarumą išmanantys žmonės taip pat renkasi tai, ką gali įsigyti greitai ir be didelių pastangų. Juk mada yra naujumo troškimas. Kuomet visi dėvi tą patį, greitai tampa nebeįdomu.
Didelę įtaką visuomenei ir ultra greitosios mados vartojimui daro socialiniai tinklai. Atlikėjų, aktorių, žinomų žmonių mada yra sektinis pavyzdys.
„Kopijavimas egzistavo visuomet. Dar viduramžiais žemesniųjų klasė siekė kopijuoti aukštuomenę. Žmonės visuomet nori kopijuoti lyderius, įnešančius naujas mados tendencijas. O mados lyderiai, pajutę, jog visuomenė suvienodėjo, vėl siekia naujovių. Nors anksčiau šis procesas buvo lėtas, o mados nesikeisdavo šimtmečius, dabar viskas yra kitaip – mados lyderiai savo stilių nori keisti kiekvieną dieną, ultra greitoji mada klesti“, – pastebi dizainerė.
Kaip ir viduramžiais, taip pat ir šiais laikais – mažiau uždirbantys siekia kopijuoti elitą, nuomonės formuotojus, visuomenėje žinomus asmenis. O greitoji mada tam labai tinka, nes be didelių pastangų galima nusipirkti tai, kas yra pigu, greita, madinga ir primena lyderių aprangą.
Kiniškos prekės smukdo vietinius kūrėjus
„Didelę įtaką visuomenei ir ultra greitosios mados vartojimui daro socialiniai tinklai. Atlikėjų, aktorių, žinomų žmonių mada yra sektinis pavyzdys. Kiekvienas svajoja būtų įvertintas, pripažintas, sėkmingas – toks, koks yra žinomas žmogus“, – sako R.Paulauskė.
Lietuvoje dizaineriams yra sudėtinga, nes didesnę rinkos dalį yra užėmusi greitoji mada, o greitosios mados prekės ženklai, pardavinėjantys drabužius nebrangiai, turi didelį kapitalą tiek patrauklioms fotosesijoms bei reklamoms kurti, tiek mokėti pinigus už reklamą nuomonės formuotojams.
Siuntų kiekiai yra nežmoniškai dideli, itin stipriai veikia ekonomiką, mados pramonę ir skandina nepriklausomus mados dizainerius.
Turinio projekte „Keisk požiūrį, o ne daiktus“, kurį organizuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, dalinsimės tikromis istorijomis apie tai, kaip daiktus išsaugoti ir padėti jiems nugyventi ne tik antrą, bet ir kur kas daugiau gyvenimų.
Taip pat rinką ir ekonomiką išbalansuoja Kinijoje įkurtos tarptautinės elektroninės prekybos platformos, pasiekusios Lietuvą ir kitas Europos šalis. Dizainerė pastebi, jog net išsilavinę, daug žinių apie tvarumą sukaupę asmenys naudojasi tomis platformomis: „Daugelį sužavi itin geras marketingas, pigumas. Mes net negalime įsivaizduoti, kokį didelį poveikį iš tiesų daro reklama.“
Į Europą keliaujantys siuntų kiekiai yra beprotiškai dideli, vien per 2025 metus mūsų žemyną pasiekė net 4,6 mlrd. siuntų iš Kinijos, Lietuvą pasiekė 7 mln. Tad vietiniams dizaineriams kovoti su šiomis platformomis tampa itin sunku. „Atsiradus šioms pigioms elektroninės prekybos platformoms, visas pasaulis susidūrė su dideliais iššūkiais. Net mados širdyje Prancūzijoje užsidarė šimtmečius savo veiklą vykdžiusios ateljė. Siuntų kiekiai yra nežmoniškai dideli, itin stipriai veikia ekonomiką, mados pramonę ir skandina nepriklausomus mados dizainerius. Šiuo metu kenčia visa Europa“, – apgailestauja pašnekovė.
Per dieną – 10 tonų tekstilės atliekų
R.Paulauskė kurdama kolekcijas naudoja natūralius pluoštus, be to perdaro ir dėvėtus drabužius, tačiau yra susidūrusi su daugybe gaminių, nebetinkančių perdarymui. Pavyzdžiui, dirbtinės odos striukės nusidėvi taip, jog byra gabaliukais, tad jos sutvarkyti ar perkurti nebėra įmanoma. Dirbtinės odos, sintetiniai ir kiti pigiai pagaminti drabužiai yra deginami, nes perdaryti jų nebepavyksta. Deginimo metu yra išskiriamas CO2, tai kenkia ir aplinkai, ir žmonėms.
Šių metų duomenimis, vien Vilniaus mieste per dieną surenkama apie 10 tonų tekstilės.
Taip pat aplinką teršia dirbtinės odos rankinės, basutės ir kita avalynė, pagaminta iš plastiko ir metalo mišinio. Greitosios mados prekių ženklų parduotuvėse ar kiniškose elektroninės prekybos vietose pigiai galima įsigyti, atrodytų, natūralių medžiagų, tokių kaip medvilnė, drabužių, tačiau dažniausiai jie yra pagaminti nekokybiškai, greitai susidėvi ir yra išmetami, o tekstilės perdarymo įmonės, kurios ardo drabužius ir formuoja naujus pluoštus, yra perpildytais sandėliais ir dėvėtu drabužių siuntų nebepriima.
Aplinkotvarkos paslaugų įmonė „Ecoservice“ 2025 m. Lietuvoje surinko net 7 tūkst. tonų tekstilės. Vidutiniškai per dieną pernai buvo surinkta apie 19 tonų tekstilės. Šių metų duomenimis, vien Vilniaus mieste per dieną surenkama apie 10 tonų tekstilės.
„Didžioji surenkamos tekstilės dalis – dar tinkama naudoti. Nors dėl greitosios mados tekstilės srauto kokybė prastėja, mūsų vertinimu, apie 75 proc. iš mūsų tekstilės konteinerių surenkamų drabužių ir kitų tekstilės gaminių gali būti panaudojami dar kartą. Tai rodo, kad gyventojai į tekstilės konteinerius dažniau atneša ne susidėvėjusius drabužius ar avalynę, bet tokius, kurie dar gali turėti antrą gyvenimą“, – pastebi Tekstilės rūšiavimo verslo direktorė Rasa Guobė.
Sulaukia pasiūlymu kurti pigiau
Dizainerė Reda Paulauskė pernaudojimui tinkamų drabužių dažniausiai įsigyja iš fabrikų, tai būna likutinės medžiagos ir atraižos. Namų tekstilės ir kokybiškų dėvėtų drabužių randa turguje arba antrų rankų parduotuvėse, kurie prikeliami naujiems kūriniams.
Tikiu, jog mano misija yra kurti vienetinius drabužius, kelti Lietuvos kultūros ir tvarumo lygį.
„Naudoju natūralias medžiagas, likutinę ir dėvėtą tekstilę. Mėgstu liną, šilką, vilną, organinę medvilnę. Jeigu tai likutinė medžiaga, nesakau ne ir poliesterio, ir mišriam pluoštui, nes nenoriu skatinti perprodukcijos ir aplinkos taršos. Jeigu matau, kad sintetinė medžiaga puikiai tiks vienam ar kitam dizainui, tai ir pasirenku ją. Kai renkuosi antrų rankų gaminius perdarymui, ieškau kokybiškai atrodančių, nepažeistų, nenusidėvėjusių pluoštų, natūralių arba originaliai atrodančių“, – pasakoja pašnekovė.
Visgi R.Paulauskė sako kartais sulaukianti pasiūlymų gaminti savo kolekcijas dideliais kiekiais, pigiai. „Tikiu, jog mano misija yra kurti vienetinius drabužius, kelti Lietuvos kultūros ir tvarumo lygį“, – sako dizainerė, pristatanti dvi sezonines kolekcijas per metus ir kurianti drabužius tik gavusi užsakymą. Vartotojams dizainerė linki suprasti vietinius kūrėjus, nesitikėti tokių kainų, kokiomis produkciją siūlo greitosios mados prekių ženklai, pirkti tai, kas tarnautų ilgiau, būtų kokybiška.
„Visuomet galima pasidomėti apie audinius, sudėtis. Taip pat rekomenduočiau pirkti drabužius dėvėtų drabužių parduotuvėse, nepatikusius perdaryti, dekoruoti pakeičiant tam tikras detales ar tiesiog padovanoti kitam. Geriau turėti mažesnę, tačiau kokybišką ir ilgai tarnausiančią drabužinę“, – šypsosi pašnekovė.
-
Lietuvės ir argentiniečio šeima restauruoja ir gyvena XIX a. name: „Seni daiktai moko, kas iš tiesų vertinga“
-
Įklimpote į pirkimo liūną? Psichologė pataria, kaip paprastais būdais atgauti kontrolę ir vėl jaustis laimingam
-
Agnė jau 10 metų rengia drabužių mainytuves: „Kam pirkti naujus, jeigu gali apsikeisti?“
Paklausta kiek drabužių reikėtų turėti spintoje – nusijuokia: „Kiekis yra individualus. Svarbiausia, kad drabužiai būtų dėvimi, keltų džiaugsmą, neskatintų nerimo dėl per didelio kiekio bei patogiai tilptų drabužinėje.“
Tiki, jog ateitis – šviesi
Tačiau kas mūsų laukia ateityje? Ar pasaulį užkariaus greitoji mada? O gal vartotojai taps sąmoningesni? Dizainerė neslepia jau dabar matanti pokyčius, ypač – tarp jaunosios kartos, kuri dažniau renkasi vintažinę madą ir tuo didžiuojasi: „Manau, jog drąsų jaunimą labai sėkmingai seks ir kopijuos kiti bendraamžiai, nes impulsą madai suteikia būtent turintys savo stilių ir nebijantys eksperimentuoti žmonės. Tikiu, kad ultra greitosios mados pirkimas gali sumažėti, o žmonės daugiau rinksis vintažinius ar rankų darbo gaminius ir kūrėjus, kurie yra išskirtiniai, tvarūs ir neša žinią pasauliui apie savo kūrybą.“
O renkantis mados gaminį dizainerė dalijasi 5 vertingais patarimais:
1) Rinkitės natūralius, gryno pluošto arba perdirbtus audinius. R.Paulauskė rekomenduoja rinktis liną, vilną, šilką, perdirbtą poliesterį. Natūralūs pluoštai gamtoje suyra, yra malonūs odai ir leidžia jai kvėpuoti. Venkite mišrių pluoštų, nes jie sunkiai perdirbami.
2) Tikrinkite prekės ženklo gamybos etiką ir skaidrumą. Greitoji mada dažnai siejama su prastomis darbo sąlygomis ir neetiška gamyba. Tikrinkite, kur pagamintas drabužis, ar prekės ženklas atskleidžia darbo sąlygas, ar turi reikiamus sertifikatus. Atsakingas kūrėjas ir gamintojas šios informacijos neslėps. Patikrinkite pardavėjo reputaciją internete ir atsiliepimus.
3) Investuokite į kokybę, o ne kiekybę. Būkite drąsus kurdami savo stilių. Geriau rinkis ilgaamžius lengvai derinamus drabužius ir vengti per daug madingų mados objektų.
4) Pirkite iš vietinių kūrėjų, dėvėtus drabužius, mainykitės, nuomokitės, perparduokite.
5) Prižiūrėkite ir taisykite drabužius, tai – tvarumo pagrindas. Jeigu jau nusipirkote, saugokite, prižiūrėkite, taisykite ir perdarykite. Atsakingai išrūšiuokite.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Atliekų prevencijos viešinimas“ .
