Kur dėti pomidorų lapus ir stiebus: 6 būdai, apie kuriuos žino ne visi

Kiekvienas pomidorų krūmas sezono pabaigoje atiduoda antrąjį „derlių“, tačiau juo pasinaudoja nedaugelis. Kalbama apie pomidorų lapus ir stiebus – juose yra mineralinių medžiagų, kurias augalas kaupė visą vasarą. Patys stiebai gana tvirti, todėl juos taip pat galima praktiškai panaudoti. Išmesti viską į šiukšlių maišą reiškia be reikalo prarasti tai, ką dar galima panaudoti sode.

Kur panaudoti pomidorų lapus ir stiebus, kad jie būtų naudingi

Naudojimo galimybes riboja ne patys augalų likučiai, o ligos, rašo „Gardening Know How“. Todėl pirmiausia sezono pabaigoje reikėtų juos kruopščiai išrūšiuoti.

Vėlyvasis puvinys (Phytophthora infestans) ir miltligė (Pseudoidium neolycopersici) sezono metu padaro daugiausia žalos, tačiau abiem ligoms reikalingi gyvi audiniai, todėl kartu su augalu jos žūsta. O ant nudžiūvusių stiebų gali išlikti alternariozės sukėlėjai (Alternaria linariae) ir septoriozės sukėlėjai (Septoria lycopersici). Jei užkrėstus augalų likučius sumesite į šaltą komposto krūvą, ligų sukėlėjai gali ramiai peržiemoti ir išgyventi iki pavasario.

Pagrindinė taisyklė visais atvejais viena: antram gyvenimui galima panaudoti tik sveikus pomidorų augalų likučius.

1. Sudeginkite sausus stiebus ir išsaugokite pelenus

Prieš deginant pomidorų stiebai turi visiškai išdžiūti – tik tada jie gerai degs. Todėl pirmiausia sudėkite juos nuo lietaus apsaugotoje vietoje ir palikite kelioms savaitėms.

Deginkite uždarame inde, kuris neleis žarijoms išsklisti ant sausos žolės.

Po deginimo lieka mineralinė dalis to, ką augalas sukaupė per vasarą. Pomidorų augalų pelenai savo savybėmis panašūs į medienos pelenus: juose yra kalio, nemažai kalcio, jie turi kalkinančių savybių, todėl per vieną sezoną gali pastebimai pakeisti dirvožemio rūgštingumą.

Shutterstock nuotr./Pelenai pomidorams

Pelenus berkite plonu sluoksniu – jei dirvožemis jau beveik neutralus, ne daugiau kaip vieną maždaug 19 litrų kibirą 93 kv. m ploto. Nenaudokite tokių pelenų prie mėlynių ir kitų augalų, mėgstančių rūgščią dirvą.

O lysvės, kuriose kitą sezoną augs bulvės, pelenais apskritai geriau netręšti. Padidėjęs dirvožemio pH sudaro palankesnes sąlygas bulvių rauplėms vystytis.

2. Paverskite stiebus bioanglimi

Deginimas ir apanglinimas – ne tas pats, ir šiuo atveju skirtumas svarbus. Visiškai sudegus augalui lieka tik mineraliniai pelenai. O pirolizės metu, kai augalinė medžiaga kaitinama ribojant deguonies patekimą, susidaro bioanglis. Ji išsaugo anglies struktūrą ir porėtumą, todėl naudojama dirvožemiui gerinti.

Tiesa, ploni pomidorų stiebai duoda nedaug medžiagos. Po viso sezono jų gali likti vos kelios saujos anglies.

Todėl šį būdą geriau naudoti kartu su medienos turinčiomis medžiagomis, pavyzdžiui, nugenėtomis šakomis ar senomis augalų atramomis.

Paruoštą anglį susmulkinkite ir kelioms savaitėms palikite komposte arba kibire su praskiestu žuvų emulsijos tirpalu. Nepamirškite, kad neparuošta bioanglis iš pradžių gali sugerti dirvožemyje esančias maisto medžiagas, o tik vėliau pradėti jas išskirti.

3. Užkaskite žemėje, bet ne ten, kur augs pomidorai

Giliai užkasti pomidorų augalų likučius veiksmingiau nei mesti juos į šaltą komposto krūvą. Dirvožemio mikroorganizmai čia dirba greičiau ir kruopščiau. Iškaskite maždaug 30 cm gylio tranšėją, sudėkite į ją susmulkintus stiebus bei lapus ir vėl užberkite žeme.

Susmulkinimas čia svarbesnis, nei gali pasirodyti. Storesnes apatines stiebų dalis geriau supjaustyti sekatoriumi ar šakų genėtuvu – taip augalų likučiai bus tankiau sudėti ir tolygiau suirs.

Tačiau būtent vieta, kurioje užkasami augalų likučiai, dažniausiai gali tapti problemos priežastimi.

Ekspertai pataria: niekada neužkaskite pomidorų augalų likučių ten, kur kitą sezoną augs pomidorai, paprikos, baklažanai ar bulvės.

Alternariozė ir septoriozė gali išlikti dirvožemyje bei senuose augalų likučiuose. Įprastai rekomenduojama prieš sugrąžinant bulvinių šeimos augalus į tą pačią vietą padaryti dviejų–trejų metų pertrauką.

O lysvės, kuriose augs kopūstai ar svogūniniai augalai, tam tinka. Galima rinktis ir vietą, kurioje augs pupelės: jų sukaupiamas azotas iš dalies kompensuoja laikiną jo „užrakinimą“ yrant stiebams.

4. Iš tvirtų stiebų nupinkite atramą arba vainiką

Naudokite tik sveikus augalų likučius ir tik tuos stiebus, kurie dar yra lankstūs. Iki rugsėjo pagrindiniai neapibrėžto augimo pomidorų stiebai tampa gana sumedėję, tačiau jei juos nupjausite šviežius, jie dar gerai lankstysis ir nelūš.

Maždaug valandai palikite juos saulėje, kad šiek tiek netektų drėgmės. Tada ilgiausius stiebus susukite į žiedą, o laisvus galus perverkite atgal per susidariusią konstrukciją.

Tikėtis, kad tokia atrama tarnaus ilgiau nei vieną sezoną, neverta. Stiebų viduje yra daug minkštųjų audinių, todėl išdžiūvę jie tampa trapūs. Iš stiebų nupinta atrama labiau sezoninė nei ilgalaikė.

Vainikai išsilaiko geriau, ypač jei laikomi sausoje patalpoje. Žali stiebai džiūdami susitraukia, todėl pinkite juos tvirčiau, nei atrodo būtina, ir žiedą sutvirtinkite trijose ar keturiose vietose džiuto virvele.

Jei supinsite per laisvai, iki lapkričio konstrukcija gali subyrėti.

5. Panaudokite stiebus kaip sodo takelio pagrindą

Takeliai tarp lysvių – vienas paprasčiausių būdų atsikratyti didelio kiekio augalų liekanų.

Išdėliokite pomidorų stiebus palei takelį, klokite juos vieną ant kito su užlaida, o viršuje viską užberkite medžio drožlėmis arba šiaudais. Pomidorų augalų likučiai pakankamai gerai blokuos šviesą ir rudenį bei žiemą slopins piktžolių augimą. Iki pavasario didžioji dalis po mulčiu esančių augalų liekanų virs plokščiu, tankiu sluoksniu.

Tačiau yra vienas trūkumas. Drėgnas lapų, stiebų ir medžio drožlių sluoksnis tampa puikia slėptuve pilkiesiems laukiniams šliužams (Deroceras reticulatum), kurie ieško vietos žiemoti.

Todėl tokį mulčią geriau palikti tiesiai ant takelio ir nepritraukti jo prie lysvių kraštų.

Taip pat nereikėtų jo naudoti takelyje, besiribojančiame su lysvėmis, kur kitais metais augs bulviniai augalai. Priežastis kita: būtent lietaus vandens purslai, patekę ant apatinių lapų, dažnai tampa vienu iš alternariozės plitimo būdų.

6. Iš sveikų lapų paruoškite antpilą nuo kenkėjų

Šis būdas reikalauja daugiausia atsargumo. Pomidorų lapuose yra tomatino ir giminingų alkaloidų.

Senas naminis receptas siūlo paimti maždaug du puodelius (475 ml) susmulkintų lapų, užpilti litru vandens ir palikti per naktį. Tada skystis perkošiamas ir prieš naudojimą praskiedžiamas.

Sodininkai tokį antpilą nuo amarų ir nedidelių vikšrų naudoja jau daugybę kartų. Tačiau įtikinamų mokslinių įrodymų apie jo veiksmingumą nėra daug – veikiau tai tradicinis, sodininkų patirtimi paremtas būdas, o ne išsamiais tyrimais patvirtintas metodas.

Yra dvi taisyklės, kurių negalima pažeisti. Naudokite tik tų augalų lapus, ant kurių visą sezoną nebuvo jokių ligų požymių. Tabako mozaikos virusas išdžiūvusiose augalų liekanose gali išlikti iki dvejų metų ir būti perduotas paprasčiausio kontakto metu.

Apipurškus augalus vandeniu, paruoštu iš užkrėstų lapų, galima labai veiksmingai išplatinti infekciją po visą sodą.

Svarbus patarimas: niekada nenaudokite tokio antpilo kitiems bulvinių šeimos augalams.

Paruoštą tirpalą laikykite vaikams ir naminiams gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Purškimui naudokite atskirą purkštuvą, kuris nebuvo naudojamas herbicidams.

Ką daryti su stipriai ligotais pomidorų augalais?

Stipriai ligų pažeisti augalai netinka nė vienam iš šių būdų. Sudėkite juos į maišą, kelioms dienoms palikite tiesioginiuose saulės spinduliuose, kad augalų audiniai ir ligų sukėlėjai žūtų, o tada išmeskite kartu su buitinėmis atliekomis.

Šaltinis: glavred.info