Kada jau laikas į darželį ir kam jo reikia vaikui?
Vaiko socializacija yra natūralus 2,5 – 3 metų sulaukusio vaiko amžiaus tarpsnio uždavinys. Šiame laikotarpyje vyksta vaiko atsiskyrimas nuo mamos, savojo „aš“ formavimasis bei išėjimas į sociumą. Vaikas mokosi žaisti, draugauti, komunikuoti, spręsti kylančias įtampas, laikytis taisyklių, būti savarankišku.
Dažnai tėvai klausia, o kada jau laikas į darželį? Apie vaiko išaugusius poreikius signalizuoja besibaigianti trejų metų krizė, kai vaikas apie save pradeda sakyti „aš“. Taip pat pasikeitusi vaiko žaidimo kokybė. Dvejų metų vaikas smalsus, domisi kitais vaikais, bet žaidžiai dvimečiai šalia vienas kito, ne kartu. Apie trečius metus jau atsiranda bendras žaidimas ir pirmieji scenarijai bei dialogai. Pavyzdžiui, „Tu būk šuniukas, o aš būsiu kačiukas“. Tai žymi, kad jau laikas darželiui.
Kaip ir visi „gimimai“, šis yra skausmingas vaikui. Ne mažiau ir tėvams. Bet jei jau paleidome į pasaulį vaiką, tai mūsų misija baigiasi tada, kai galime ramiai numirti žinodami, kad be mūsų vaikas ne tik kad išgyvens, bet ir gyvens gerai! O tam vaiką reikia ruošti. Vienas iš svarbesnių žingsnių – darželio pradžia.
Iki sklandaus vaiko gyvenimo darželyje dar teks praeiti adaptaciją. Ji trunka nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių. Ir čia svarbu nedaryti „nesąmonių“ bei neapsunkinti vaikui ir taip sunkaus proceso.
Taigi, dalinuosi, kokias klaidas praktikoje dažniausiai daro tėvai adaptacijos metu. Mokomės iš svetimų klaidų ir padedame jiems adaptuotis kuo greičiau.
Ilgi atsisveikinimai
Aš tikiu, kad jei jau reikia daryti „operaciją“, tai geriau tą daryti greitai, su skalpeliu, o ne lėtai, skausmingai, su buku virtuviniu peiliu. Ką aš turiu omenyje? Jūs žinote, kad viskas baigsis atsisveikinimu, vaikas irgi tą nujaučia. Kuo ilgiau „tempsite gumą“ automobilyje, drabužinėje ar prie grupės durų, tuo labiau išsibalansuos ir išsidirgins vaikas. Tuo sunkiau jam bus sugrįžti į pusiausvyrą.
Todėl, jei reikia, vaiką perduokite iš rankų į rankas ir uždarykite grupės duris. Net jei verksmas būtų ir labai stiprus. Užsidarius durims, vaikai paprastai nurimsta per 5-10 min. Jei labai neramu, susitarkite su pedagogais, kada galite paskambinti dienos metu ir pasiteirauti apie vaiko savijautą.
Adaptacijos laikotarpiu geriausia, jei vaiką į darželį rytais veža tas iš tėvų, kuris mažiau gaili vaiko ir yra emociškai tvirtesnis.
Pabėgimai
Dažnai saugodami save nuo nemalonių vaiko emocijų tėvai palaukia, kol vaikas užsižais ir tada nepastebėtai dingsta. Nedarykite to. Vaikui reikia pasitikėti nauja jam aplinka ir jumis šioje situacijoje. Pabėgimu jūs tam nepadedate, nes vaikui gali užsifiksuoti, kad: „Tik atsipalaiduok ir jau žiūrėk – kažkas atsitiko blogo“. Atvirai atsisveikinti skausmingiau, bet sąžiningiau. Vaikui lengviau pasitikėti jumis ir nauja jam aplinka. Taip greičiau atstatomas saugumo jausmo deficitas.
Melavimas
Tėvai vaikams pripasakoja visokių dalykų, bet populiariausias ir „nekalčiausias“ melas yra: „Aš tuoj atvažiuosiu tavęs pasiimti“. Kas yra tas „tuoj“? Vaikui tai gali būti spragtelėjimas arba kelios sekundės.
Vaikai dar nesupranta laiko sąvokos, todėl netinka ir pasakymas: „Atvažiuosiu pasiimti po kelių valandų“. Geriausia laiką įvardinti stambiais dienos etapais: „Tu dabar pažaisi, pavalgysi pusryčius, išeisi į kiemą, papietausi, pamiegosi ir iškart po miego/ po pavakarių aš ateisiu tavęs pasiimti“.
Kamantinėjimai apie darželį vakare
Vakare vaikas turi maksimaliai pailsėti prieš naują dieną. Užsimiršti. Kamantinėdami jūs verčiate vaiką prisiminti tai, kas jam kelia sunkias emocijas. O vaiką adaptacijos laikotarpiu reikia pasaugoti. Kitas dalykas – kamantinėdami jūs parodote savo nesaugumą. O jei jums nesaugu, tada vaikui šiuo jam baisiu laikotarpiu yra šimtą kartų nesaugiau.
Vaiko „tampymas“ po prekybos centrus ir kitais reikalais
Adaptacijos laikotarpiu įjungiame tausojantį režimą ir po darželio važiuojame tiesiai namo. Maksimali programa – išeiti pasivaikščioti.
Tėvų palūžimas
Kovos stadijoje (jei vaikas nesuserga, jis trunka pirmas 3-4 savaites ir yra normalus adaptacijos etapas) tėvai labai dažnai „supasuoja“. Pradeda nerimauti, kodėl tie rytiniai išsiskyrimai vis dar tokie sunkūs. Pradeda galvoti, kad gal kažkas yra negerai su pedagogais, darželiu, kitais vaikais ar jų vaiku. Parodo savo nerimą vaikams. Arba pradeda gailėti vaiko ir privažiavę prie darželio apsisuka bei grįžta namo. Adaptacijos laikotarpiu padaro kelias laisvas dienas vidury savaitės. Arba atvažiuoja pasiimti vaiko vidury dienos, nes patys labai nerimauja.
Kokią žinutę tėvai siunčia vaikui? Kad yra šansų pasiekti tikslą. O jis vienintelis – kad tėvai atsiimtų vaiką iš darželio visam laikui. Tai duoda naujos energijos kovai, atitolina vaiko susitaikymą su neišvengiamybe ir tuo pačiu „lūžį“, po kurio prasideda vaiko „inkaravimasis“ darželio aplinkoje. Užsitęsia vaiko jėgas sekinantis kovos etapas.
Jei norite patausoti vaiką, geriau trumpinkite jo dieną darželyje. Atveskite prieš pusryčius ir pasiimkite iškart po pietų miego ar pavakarių. Bet išlaikykite savaitės ritmą ir nedarykite pauzių.
Užstrigimas pereiname etape arba jo nebuvimas
Blogai vaiką palikti visai dienai nuo pirmos dienos, bet negerai ir užstrigti kažkuriame iš pereinamų etapų.
Laiką darželyje reikia ilginti palaipsniui. Man per daugybę metų pasiteisino ši schema:
- pirma diena – pusryčiai su tėvais ir vaikas kartu su tėvais iškeliauja namo;
- antra diena – vaikas paliekamas vienas iki valandos ir tada jį tėvai pasiima;
- trečia diena – vaikas paimamas iš kiemo;
- ketvirta diena – vaikas paimamas pavalgius pietus;
- penkta diena – vaikas lieka miegoti pietų miego ir paimamas iškart po jo.
Adaptuotis vaikas turi jau tame dienos ritme, koks vėliau ir liks.
Kodėl negerai „pastrigti“ pereinamame etape? Pavyzdžiui, tik po mėnesio palikti vaiką pietų miegui. Bloginti vaiko situaciją adaptacijos metu tolygu siųsti žinutę, kad ši vieta nesaugi: „Tik apsipranti ir, žiūrėk, kažkas vis atsitinka blogesnio“.
Be to, labai dažnai kelias valandas darželyje paliekami vaikai net nesiadaptuoja iki galo. Tas kelias valandas jie gali mandagiai kaip svečiai „pralaukti“ tėvų. O kad būtum pilnavertis grupės narys, reikia joje gyventi. Dalyvauti visame grupės kontekste. Būti tikru su visomis savo spalvomis.
Taigi, nedarykite svetimų klaidų. Nepalūžkite adaptacijos laikotarpiu. Skirkite daug laiko darželio ir pedagogų pasirinkimui.
Jūsų namų darbas bus padarytas iki galo, kai sau galėsite pasakyti – šiems žmonėms aš paliksiu savo vaiką ir man bus ramu. Nes kovos etape, kai jums širdį vers jūsų pačių ir vaiko emocijos, šis pasitikėjimas bus vienintelė „burė“, į kurią galėsite įsitverti. Venintelė „burė“, kuri leis nepalūžti ir išlikti tvirtais iki adaptacijos pabaigos.
Sėkmės!
