Sekite 15min Google
Kokias česnakų skilteles rinktis sodinimui?
Pasak daržininko, sodinti galima įvairių veislių česnakus – tiek stambesnius, tiek smulkesnius. Daržininkas pasakoja auginantis ir savo išsaugotų veislių, ir pirktų česnakų sodinamąją medžiagą.
Jis atkreipia dėmesį, kad smulkesnė jo auginama veislė taip pat yra derlinga, geriau laikosi ir rečiau serga. Todėl renkantis sodinamąją medžiagą nereikėtų vadovautis vien galvutės dydžiu.
Jeigu sodinamosios medžiagos pakanka, pagrindiniam sodinimui daržininkas pataria rinktis didesnes skilteles. Vidinių, esančių galvutės centre, jis nerekomenduoja, jei yra galimybė pasirinkti kitą sodinamąją medžiagą.
Tačiau jei skiltelių trūksta arba auginama reta veislė, galima sodinti ir smulkesnes bei vidines skilteles.
Pasak jo, kiekvienoje skiltelėje jau yra sukauptas tam tikras maisto medžiagų kiekis, kurio augalui reikia pirmaisiais augimo etapais. Didesnėse skiltelėse šių atsargų daugiau, todėl jos gali suteikti augalui geresnį startą.
Vis dėlto nereikėtų manyti, kad kuo didesnis česnakas, tuo jis visada geresnis. Daržininkas pabrėžia, kad stambesnės galvutės ir skiltelės taip pat gali būti labiau pažeidžiamos ligų.
Kaip tinkamai išardyti česnako galvutę?
Išardant galvutę specialistai pataria elgtis atsargiai. Jei skilteles galima atskirti rankomis, geriausia taip ir padaryti, kad nebūtų pažeista sodinamoji medžiaga.
Jeigu naudojamas peilis, daržininkas rekomenduoja rinktis ne aštriąją, o bukąją jo pusę. Svarbiausia – nepažeisti skiltelės.
Ar galima sodinti česnaką be apsauginio lukšto?
Pažeistas arba dalį viršutinio lukšto praradęs česnakas nebūtinai yra netinkamas sodinti.
Pasak daržininko, lukštas saugo skiltelę pradiniame etape, tačiau patekęs į dirvą ilgainiui vis tiek suyra. Todėl svarbiausia, kad pati skiltelė būtų sveika ir galėtų įsišaknyti.
Jeigu sodinamosios medžiagos nedaug arba kalbama apie retą, vertingą veislę, tokias skilteles galima panaudoti sodinimui. Tačiau jei česnakų pakanka, geriau rinktis nepažeistas ir kokybiškas skilteles.
Kaip paruošti česnakus prieš sodinimą?
Prieš sodinimą daržininkas taip pat rekomenduoja apsvarstyti sodinamosios medžiagos beicavimą. Tokiu atveju būtina vadovautis konkretaus preparato naudojimo instrukcija.
Jeigu sodinama kelių veislių česnakai, daržininkas sodinamąją medžiagą atskiria į skirtingus maišelius, įpila paruošto tirpalo ir skilteles jame palaiko maždaug pusvalandį.
Po to jas galima paskleisti ant laikraščio ir šiek tiek padžiovinti – taip jas bus patogiau sodinti.
Jeigu laiko džiovinimui nėra, pasak daržininko, skilteles galima sodinti ir drėgnas. Tokiu atveju džiovinimas reikalingas daugiausia dėl patogesnio darbo.
Kokių trąšų reikia žieminiams česnakams?
Rudenį svarbu tinkamai paruošti ir dirvą. Tarp pagrindinių elementų daržininkas išskiria kalį, magnį ir fosforą.
Pasak jo, kalis padeda augalui pasiruošti žiemai ir vėliau formuoti derlių, magnis svarbus chlorofilui ir fotosintezei, o fosforas – šaknų sistemos vystymuisi.
Daržininkas taip pat kalba apie superfosfatą, kuriame, jo naudojamu atveju, yra fosforo, kalcio ir sieros.
Tačiau jis atkreipia dėmesį į svarbų niuansą: fosforo trąšų nereikėtų palikti paskutinei akimirkai. Pasak jo, fosforą geriausia įterpti gerokai anksčiau, kad dirvožemio mikroorganizmai spėtų paversti jį augalui lengviau pasisavinama forma.
Kalcio reikia ląstelių formavimuisi, o siera svarbi normaliam azoto pasisavinimui. Česnakams ir svogūnams sieros poreikis yra gana didelis, o kai kuriuose dirvožemiuose jos gali trūkti.
Kodėl česnakams reikalingas magnis?
Dar vienas svarbus elementas – magnis. Jo dirvoje gali trūkti dėl pernelyg intensyvaus mineralinių trąšų naudojimo arba nepakankamo organinių medžiagų, pavyzdžiui, humuso, kiekio.
Magnis svarbus lapų žalumui ir fotosintezei. Jo trūkumas gali neigiamai paveikti augalo vystymąsi.
Be to, magnio prieinamumą augalui gali riboti kiti dirvožemyje esantys elementai. Todėl verta stebėti jo kiekį, o pavasarį, jei reikia, naudoti magnio trąšas purškiant per lapus.
Ar galima sodinant česnakus į vageles berti pelenų?
Daržininkas nerekomenduoja medžio pelenų berti tiesiai į sodinimo vageles.
Pelenai iš tiesų turi naudingų medžiagų, tarp jų kalcio ir kalio, tačiau svarbus jų kiekis ir paskirstymas. Per didelė mineralinių medžiagų koncentracija tiesiai šaknų zonoje gali pakenkti augalui ir trukdyti pasisavinti kai kuriuos kitus elementus.
Pelenai gali būti naudingi rūgštesnei dirvai, nes padeda ją neutralizuoti. Tačiau juos reikėtų naudoti saikingai ir atsižvelgiant į dirvožemio rūgštingumą.
Daržininkas savo dirvai nurodo orientacinę normą – apie 200–300 g medžio pelenų vienam kvadratiniam metrui.
Kiek trąšų reikia česnakams?
Pasak daržininko, orientacinė kalimagnezijos norma yra apie 20–25 g/m², o superfosfato – apie 40–45 g/m².
Vis dėlto trąšų kiekį reikėtų pritaikyti konkrečiai dirvai ir nepadauginti kalimagnezijos. Jei reikia, dalį trąšų galima panaudoti ir pavasarį.
Daržininkas trąšas išbarsto ant paruoštos lysvės prieš formuodamas vagas. Jei kalimagnezija yra smulki, panaši į smėlį, ją galima sumaišyti su drėgnu smėliu – taip trąšas lengviau tolygiai paskirstyti ir jos mažiau dulka.
Kaip teisingai sodinti žieminius česnakus rudenį?
Sodinant česnakus svarbu tinkamai parinkti atstumus. Daržininkas tarp skiltelių rekomenduoja palikti maždaug 5–6 cm.
Jeigu skiltelės didesnės, atstumą galima padidinti, o sodinant smulkesnius česnakus – šiek tiek sumažinti.
Tarp eilių jis siūlo palikti maždaug 16–18 cm, ypač jei vėliau lysvę ketinama prižiūrėti rankiniais įrankiais.
Svarbus ir sodinimo gylis. Virš pasodintos skiltelės turėtų likti maždaug 5–7 cm dirvožemio. Vietovėse, kur žiemos šaltesnės, šis sluoksnis gali būti storesnis.
Kokios klaidos sodinant česnakus reikėtų vengti?
Viena iš pagrindinių klaidų – skiltelės tiesiog įspaudimas į žemę jėga.
Taip galima pažeisti apatinę skiltelės dalį, o tai gali apsunkinti jos įsišaknijimą. Todėl česnakus geriau sodinti į iš anksto paruoštas duobutes ar vagas, jų stipriai nespaudžiant į dirvą.
Būtent pažeistą skiltelės pagrindą daržininkas įvardija kaip problemą, kurios reikėtų vengti sodinant žieminius česnakus.
Ar reikia mulčiuoti žieminius česnakus?
Mulčiavimo poreikis priklauso nuo vietos klimato ir žiemos sąlygų.
Savo regione daržininkas nenaudoja storo mulčio sluoksnio ir teigia, kad vietos klimato sąlygomis česnakai bei svogūnai gali sėkmingai peržiemoti ir be papildomo uždengimo.
Tačiau prireikus mulčiui galima naudoti lapus, pjuvenas, humusą ar šiaudus. Sunkesnei dirvai nedidelis humuso kiekis gali būti naudingas, nes padeda ją supurenti.
Daržininkas taip pat siūlo lysvę pridengti nupjautomis serbentų, agrastų ar medžių šakomis. Jos gali apsaugoti šviežiai pasodintą lysvę nuo gyvūnų, kurie ją gali iškasinėti.
Su lapais reikėtų elgtis atsargiai. Per storas jų sluoksnis pavasarį gali trukdyti česnakams prasikalti, ypač jei po šaltų orų greitai atšyla.
Šviežias pjuvenas taip pat patariama naudoti atsargiai, nes jos gali sumažinti azoto prieinamumą augalams.
Daržininkas vienu iš tinkamesnių mulčiavimo variantų laiko šiaudus, kurie sudaro palankias sąlygas įvairiems naudingiems mikroorganizmams.
Tačiau česnakams ir svogūnams nereikėtų naudoti šviežio arba nepakankamai perpuvusio mėšlo.
