Kaip atpažinti agurkų šaknų puvinį
Pirmuosius ligos požymius lengva pražiopsoti, todėl dažnai sodininkai susizgrimba tik tada, kai augalų išgelbėti jau beveik neįmanoma.
Iš pradžių apatinių lapų stangrumas sumažėja – jie vakare ar išdžiūvus dirvai nusvyra, tačiau vėliau vėl atsitiesia. Netrukus lapai ima gelsti, jų kraštai džiūsta, o pats augalas vysta.
Ligai progresuojant:
- visi lapai tampa suglebę;
- žiedų užuomazgos nukrenta;
- vaisiai nustoja augti ir pradeda gelsti.
Atkasus žemę prie stiebo pagrindo galima pastebėti, kad šaknies kaklelis parudavęs, sutrūkinėjęs ar pradėjęs pūti. Kartais net nereikia atkasti – prie stiebo pagrindo matyti tamsi, vandeninga dėmė, dažnai padengta rusvu ar pelėsį primenančiu apnašu. Pažengus ligai stiebas šioje vietoje gali net nulūžti.
Išrovus augalą aiškiai matyti, kad dalis arba visos šaknys supuvusios.
Kodėl atsiranda šaknų puvinys?
Šaknų puvinį dažniausiai sukelia kelių veiksnių derinys:
- grybeliais užkrėsta dirva;
- netinkama augalų priežiūra;
- nepalankios oro sąlygos.
Ligą sukelia įvairūs patogeniniai grybai, rečiau – bakterijos. Grybų sporos į dirvą ir ant augalų patenka su augalų liekanomis, vandens lašeliais, nešvariais įrankiais ar net kenkėjais.
Infekcija lengviau prasiskverbia, jei ravint ar purenant pažeidžiamos šaknys arba stiebo pagrindas.
Kas skatina ligos vystymąsi?
Palankiausios sąlygos grybams:
- apie +15 °C temperatūra, ypač naktimis;
- nuolat šlapia dirva;
- laistymas šaltu vandeniu;
- per tankiai susodinti augalai;
- per didelis azoto trąšų kiekis;
- kaitaliojamas dirvos perdžiūvimas ir užmirkimas.
Didelę riziką kelia ir per giliai pasodinti daigai. Skirtingai nei pomidorai, agurkai nemėgsta, kai stiebo pagrindas užkastas žeme, todėl jų nereikėtų ir apkaupti.
Atvirame grunte šaknų puvinys dažnai išplinta po ilgų liūčių ir atvėsusių orų.
Kaip apsaugoti agurkus nuo šaknų puvinio?
Veiksmingiausia priemonė – prevencija.
Laikykitės sėjomainos
Kasmet agurkus sodinkite vis kitoje vietoje. Jų nereikėtų auginti po moliūgais, cukinijomis, patisonais ar arbūzais.
Geriausi priešsėliai:
- svogūnai;
- česnakai;
- pupiniai augalai;
- pomidorai;
- paprikos;
- bulvės;
- baklažanai.
Šiltnamyje sezono pabaigoje būtina pašalinti visas augalų liekanas ir dezinfekuoti dirvą bei konstrukcijas. Kas kelerius metus rekomenduojama pakeisti viršutinį dirvos sluoksnį.
Laistykite tinkamai
Agurkus laistykite tik šiltu vandeniu. Dirva turi būti drėgna, bet ne permirkusi.
Vandenį pilkite prie šaknų, o ne ant lapų ar stiebo.
Nepertankinkite sodinimo
Augalams reikia geros oro cirkuliacijos. Sezono metu pašalinkite perteklinius ūglius bei apatinius lapus, kurie dažniausiai pirmieji suserga grybinėmis ligomis.
Ar galima išgydyti šaknų puvinį?
Jei šaknies kaklelis jau pažeistas, o augalas akivaizdžiai vysta, jo išgelbėti praktiškai neįmanoma.
Tokius augalus rekomenduojama:
- išrauti;
- sunaikinti;
- jų augimo vietą dezinfekuoti.
Likusius sveikus augalus reikėtų profilaktiškai palaistyti fungicidais arba biologiniais preparatais. Vien purškimo nepakanka – preparatai turi patekti į dirvą prie šaknų.
Jeigu ligą sukėlė per didelė drėgmė, laistymą reikia kuriam laikui nutraukti ir pagerinti augalų vėdinimą.
Ar padeda liaudiškos priemonės?
Soda ar medžio pelenai gali šiek tiek sulėtinti ligos vystymąsi tik pačioje pradžioje, nes sudaro grybams nepalankią šarminę terpę. Tačiau jos neišgydo jau pažeistų augalų.
Populiarus tirpalas ruošiamas iš 2 valgomųjų šaukštų sodos ir 3–5 litrų vandens, įdedant šiek tiek žaliojo muilo, kad tirpalas geriau laikytųsi ant augalų. Taip pat galima naudoti medžio pelenų antpilą arba pabarstyti jais dirvą aplink agurkus.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad geriausias būdas apsaugoti agurkus – neleisti ligai išplisti. Tinkama sėjomaina, šiltas vanduo laistymui, saikinga drėgmė ir gera augalų ventiliacija yra patikimiausia apsauga nuo šaknų puvinio.
