Pati Rūta gerai prisimena, kaip vaikystėje kiekvieną žiemą bent kartą į namų kiemą išnešdavo daugybę rūbų.
„Man regis, nešdavome į šaltį ir kailinius, ir paltus. Juos pakabindavome ir palikdavome valandai-dviem. O kilimus, vilnonius rūbus dėdavome ant švaraus sniego. Mama su teta ir močiute sakydavo, kad šaltis – geriausias valiklis“, – pasakojo moteris.
