Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

27 priežastys, kodėl verta aplankyti Lietuvą

Nors atrodo, kad savo šalį iki skausmo pažįstame, kartais sveika pažvelgti užsieniečių akimis. Portalas „The Telegraph“ Kovo 11-osios – 27-osios Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienos sukakties proga pristatė priežastis, dėl kurių turistams ir keliautojams vertėtų apsilankyti Lietuvoje.
Vilniaus senamiesčio stogai
Vilniaus senamiesčio stogai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Tiesa, žurnalistai pašmaikštavo. Vis dėlto net vardindami neva neigiamus dalykus Lietuvoje, jie iš tiesų pabrėžia mūsų šalies išskirtinumą ir patrauklumą svečiams iš užsienio.

1. Tai mirusios Europos centras

Reikia pasakyti, kad dėl Europos centro turėjimo ginčijasi net kelios šalys, pavyzdžiui, Baltarusija ir Vengrija.

Tačiau vieta netoli Purnuškių kaimo Europos centru paskelbta tai nustačiusių mokslininkų. Tad abejonių turėtų nebekilti. Garbingą titulą įamžino paminklas, netoli – Europos Parkas. Tai – po atviru dangumi esantis didžiulis Europos centro muziejus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Muziejus po atviru dangumi užima 55 hektarus.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Europos parkas – muziejus po atviru dangumi – užima 55 hektarus.

2. Ji pigi kaip bulvių traškučiai

Lietuvos sostinė Vilnius nuolat patenka į pigiausių miestų savaitgalio kelionėms Europoje sąrašus. Bokalą alaus čia galima rasti už 2,5 Eur.

„Praleiskite laiką atrasdami nuostabią atmosferą vaikštinėdami po siauras gatveles viename didžiausių viduramžių senamiesčių Rytų Europoje“, – rekomenduoja „The Tepegraph“ kelionių žurnalistas Adrianas Bridge, pridūręs, jog čia galima rasti tikrą baroko, gotikos, renesanso architektūros lobį. Būtina pasimėgauti ir puikiu naktiniu gyvenimu kartu su vietiniais vilniečiais.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus senamiestis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus senamiestis naktį

3. Tai vieta, kur gimsta kino filmai ir serialai

„BBC“ vieną iš didžiulio susidomėjimo sulaukusių mini serialų „Karas ir taika“ filmavo Lietuvoje ir Latvijoje. Tačiau tai nebuvo pirmasis mūsų šalyje nufilmuotas tarptautinis kino projektas. „Lietuvoje filmai kuriami metų metus“, – rašo John Gimlette, kuris leidosi aplankyti TV serialo „Karas ir taika“ filmavimo vietų ir jas aprašė „The Telegraph“. Pasak jo, dažnai kino filmų kūrėjų pageidavimu Lietuva „tampa“ Rusija, tačiau čia nufilmuoti ir atkurti ir Tudorų Anglijos (Elžbietos I) laikai ir net Šervudo giria, kurioje už teisybę ir lygybę kovojo Robinas Hudas.

4. Jie turi košmarišką vietą – Kryžių kalną

Į Šiaurę nuo Šiaulių esantis Kryžių kalnas čia stūkso nuo 1831 metų. Dabar jis pilnas kryžių – nuo mažų iki didžiulių su nukryžiuotu Jėzumi Kristumi, čia yra ir Mergelės Marijos skulptūrų. Visa tai ant kalno paliko pamaldūs katalikų piligrimai ir Lietuvos patriotai. Tikslų kryžių skaičių įvardinti sudėtinga, tačiau manoma, kad šiuo metu ant jo gali būti maždaug 100 000 kryžių.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Žiemos grožis atperka kelininkų apsileidimus
Alvydo Januševičiaus nuotr./Kryžių kalnas, paskendęs rūke – nuostabus žiemiškas paveikslas

5. Dar vienas keistas kalnas – Raganų

Lietuviai turi ne tik Kryžių kalną, bet ir Raganų. Jis yra Kuršių nerijoje, netoli Juodkrantės. Miške įkurtoje skulptūrų galerijoje yra apie 80 charakteringų medinių kūrinių, kurios turi simbolinę reikšmę Lietuvos folklore ir pagoniškose tradicijose.

Jurgitos Andriejauskaitės nuotr./Raganų kalnas Juodkrantėje.
Jurgitos Andriejauskaitės nuotr./Raganų kalnas Juodkrantėje.

6. Lietuva draugauja su Islandija

Visi myli islandus, tiesa? Bet lietuviai ypač. Islandija buvo pirmoji, oficialiai pripažinusi nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą 1991 metais. Atsidėkodami už tai lietuviai Vilniuje vieną iš centre esančių gatvių pavadino Islandijos gatve.

Sauliaus Žiūros nuotrauka/Islandijos gatvė
Sauliaus Žiūros nuotrauka/Islandijos gatvė

7. Lietuvoje yra didžiulės nuostabaus smėlio kopos

Lietuvos pajūris turi nuostabų kampelį – Kuršių neriją. Tai pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Šiaurinė nerijos pusė priklauso Lietuvai. Kita dalis – Kaliningrado sričiai.

Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šią vietą aplankęs „The Telegrahp“ žurnalsitas Matthias Lüfkens sakė: „Tai retas gamtos stebuklas, kurį valstybei pavyko užkonservuoti net Sovietų Sąjungos laikais. To meto valdžia užsieniečiams draudė čia įkelti koją“. Dabar tai padaryti galima laisvai.

Kuršių nerija – viena žinomiausių ir lankomiausių Lietuvos turistinių vietų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Naglių rezervatas smalsuoliams kainuoja 2 eurus.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Naglių rezervatas Kuršių nerijoje iš dangaus

8. UNESCO paveldo sąraše yra ir daugiau vietų iš Lietuvos

Ne tik Kuršių nerijos unikalumą saugo UNESCO. Į jo sąrašą įtrauktas ir Vilniaus senamiestis, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas. Pastaroji – tai apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Į Kernavės Joninių šventę suplūdo minios žmonių
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Joninių šventė Kernavėje

9. Lietuvoje interneto ryšys yra visur

Galite tikėti arba ne, tačiau Baltijos šalys turi vieną greičiausių šviesolaidžio interneto ryšį Europoje. Lietuvoje internetas yra praktiškai visur.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mobilusis internetas.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Puikus interneto ryšys ir plačios jo pasirinkimo galimybės leidžia lietuviams juo naudotis bet kur

10. Vilnius gali pasigirdi nuostabia katedra

Neoklasikinė Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika baigta statyti 1783 metais.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pavasario nuojauta sotinėje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Katedros aikštėje – pavasario nuojauta

11. Vilniaus universitetas – ne mažiau įspūdingas

Jis yra vienas seniausių universitetų Europoje, įkurtas 1579 metais.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus universitetas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus universiteto kiemelis

12. Kažkada Lietuva buvo didžiausia valstybė Europoje

Stebinantis faktas yra tas, jog kažkada Lietuva buvo didžiulė ir galinga valstybė. Į Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės (LDK) teritoriją įėjo Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Lenkija ir Rusija.

Valdovų rūmų muziejaus nuotr./Europos žemėlapis, J. Hondijus, Amsterdamas, apie 1620 m.
Valdovų rūmų muziejaus nuotr./Europos žemėlapis, J. Hondijus, Amsterdamas, apie 1620 m. Jame matyti, kokia didžiulė buvo LDK

13. Kur saugomi audringos praeities paminklai?

XX a. Lietuva buvo okupuota ir vokiečių (nacių) ir rusų (sovietų). Viso to liudininkai – paminklai – šiuo metu saugomi vienoje vietoje – Grūto parke, kuris yra greta Druskininkų. Jie čia suvežti po 1991 metų, Lietuvai atkūrus nepriklausomą valstybę. Be paminklų čia galima išvysti ekspozicijų, liudijančių, kaip lietuviai gyveno Sovietų Sąjungos laikais.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Grūto parkas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Grūto parkas

14. Jei tokie dalykai jums patinka – važiuokite į Žemaitiją

Žemaitijos nacionaliniame parke, Plokštinės kaime, galima aplankyti požeminę balistinių raketų paleidimo aikštelę ir Šaltojo karo laikų ekspoziciją.

Wikipedia.org nuotr./Plokštinės raketų paleidimo bazė
Wikipedia.org nuotr./Plokštinės raketų paleidimo bazė

15. Ypatinga Nacionalinė dailės galerija

Blokiniame pastate galima rasti daugybę puikių Lietuvos menininkų kūrinių. Galerija yra Vilniuje, daugiau informacijos apie ją – www.ndg.lt.

Vaidoto Aukštaičio nuotr./Nacionalinė dailės galerija
Vaidoto Aukštaičio nuotr./Nacionalinė dailės galerija

16. Vilniuje yra viena neįtikėtiniausių Europos skulptūrų

Tai paminklas legendiniam Amerikos gitaristui ir dainininkui Frankui Zappai. Šis savamokslis muzikantas gimė Baltimorėje, o mirė Los Andžele. Tačiau Lietuvoje jis laikomas laisvės šaukliu, todėl 1995 metais Vilniuje jam pastatytas paminklas (skulp. Konstantinas Bogdanas, idėjos autorius – Saulius Paukštys).

„F.Zappos skulptūra yra komunizmo pabaigos simbolis. Tuo pačiu ji pažymi, kad ne viskas tuomet buvo tamsu ir niūru. Sąžiningas požiūris“, – rašo „The Telegraph“. Paminklas stovi K.Kalinausko gatvėje.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Franko Zappos paminklas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Franko Zappos paminklas Vilniuje

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius